„Įdomiausia buvo apžvelgti Naglių gamtiniame rezervate pavasarį pastatytų įvairių smėlį sulaikančių barjerų, vėjo „šukų” ir kitų įrenginių poveikį smėlio judėjimui. Ankstyvą pavasarį padaryti užtvarai pasiteisino – daugelyje vietų kuoliukus teko ištraukinėti keletą kartų, žabų barjerai užnešti iki viršūnių. Šių priemonių būtina imtis, nes ties pažintiniu taku kopa per 10 metų sumažėjo 5 metrais.
Ant Parnidžio kopos susidarė itin statūs šlaitai, besikesinantys nugriauti apžvalgos aikštelę. Tad svarbiausias susitikimo tikslas buvo numatyti rudeninius darbus statant naujus smėlio sulaikymo įrenginius. Klimato kaita kopose jaučiama itin ženkliai – žiemomis iškrenta labai mažai sniego, nesusidaro įšalas, tad stiprūs šaltojo sezono vėjai neša smėlį tiesiai į marias ir dar labiau žemina kopas.
Didžiausia problema yra Naglių pažintiniame take, kuriam gilėjant, įgriūna šlaituose esančios kopų briaunos, smėliu užpilamas takas. Todėl buvo svarstoma galimybė šiai atkarpai leisti pailsėti jį uždarant ir netoliese įrengti naują alternatyvų taką, kurio projektavimą turime pradėti kuo greičiau, kad kitam sezonui būtų galima tinkamai pasiruošti.
Dėkojama mokslininkams Arvydui Urbiui, Artūrui Bautrėnui, Reginai Morkūnaitei už profesionalų darbą“ – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.
