Lietuvoje įsigali naujos rūšys: pavojus ne tik gamtai, bet ir žmonėms

Nuvykę prie ežero ar į mišką grožimės šalies gamta - augalais ir gyvūnais. Tačiau prieš gėrėdamiesi augalija ar gyvūnija turėtume pasidomėti, ar visi augalai laukuose iš tikrųjų būdingi mūsų kraštams, kiek gyvūnų atkeliavo iš svečių šalių ir kokią žalą tokie procesai gali daryti mūsų šalies gamtai.

Invazinės rūšys plinta sparčiai

Šiuo metu Lietuvoje žinoma apie 550 svetimšalių augalų rūšių, o iš jų 19 invazinės ir dar apie 60 yra potencialiai invazinės, ateityje galinčios kelti ekologinių problemų. Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvos invazinių rūšių sąraše šiuo metu yra 20 invazinių gyvūnų rūšių. Manoma, kad invazinių rūšių sąrašas gali plėstis ir mūsų krašte daugės nepageidaujamų gyvūnų ar augalų.

Lietuvos invazinių rūšių sąrašą rasite ČIA.

Invaziniai augalai geba įsikurti didelėje teritorijoje ir pakeisti ekosistemų savybes, būklę, tipą ar net išvaizdą. Gamtininkas Deividas Makavičius teigia, kad invazinių rūšių augalų Lietuvoje daugėja. Jam pritaria ir Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Čaplikaitė-Denisovienė bei informuoja, kad Lietuvoje invazinių rūšių sąrašas nuolat pildomas.

„Invazinių augalų, pavyzdžiui, Sosnovskio barščio plotai didėja tikrai greitai. Tačiau dėl paties rūšių skaičiaus pasakyti sunku. Mokslininkai nuolat stebi ir tiria svetimžemias rūšis bei prognozuoja kokią įtaką gali kelti mūsų vietinėms rūšims, žemės ūkiui, miškininkystei, sveikatai ar kitos sritims. Sąjungoie susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašas yra nuolat pildomas, todėl Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, įsipareigoja užtikrinti, kad invazinių rūšių plitimas būtų stabdomas ir kontroliuojamas“, – teigia L. Čaplikaitė-Denisovienė.

Atsiveža patys gyventojai

Viena pagrindinių invazinių augalų plitimo priežasčių yra žmogaus veikla. Pavyzdžiui, kai kurių sodininkų neatsakingumas. Daugelis jų iš svečių šalių atsiveža įvairių naujų rūšių ar veislių sodinukų ir paauginę išmeta į laukus. Tokiu atveju naujos rūšys ima plisti gamtoje. Gamtininkas D. Makavičius teigia, kad dažnai žmonės su sodinukais iš užsienio atsiveža ne tik naujų augalų, bet ir gyvūnų, pavyzdžiui, šliužų, to patys net nežinodami.

„Būna ir taip, kad žmonės nusiperka kokius nors augalus Olandijoje ir tarp tų augalų būna kiaušinėlių, ten gyvenančių gyvūnų rūšių. Atvežtus augalus pasodina Lietuvoje. Tokiu būdu iš kiaušinėlių gali išsiristi šliužai, kurie dėl savo didelio vislumo ir geros adaptacijos gali tapti ir invaziniais.Taip Lietuvoje išplito invaziniai gyvūnai luzitaniniai arionai“, – aiškina D. Makavičius.

Nepataisoma žala ekosistemai

Tiek invaziniai augalai, tiek gyvūnai daro žalą natūralioms ekosistemoms. Kaip teigia Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja L. Čaplikaitė-Denisovienė, kai kurie svetimšaliai augalai gali labai greitai plisti ir tokiu būdu daro neigiamą įtaką mūsų vietinėms augalų rūšims, todėl neigiamai veikia ir gyvūnų populiacijas, kurie minta šiais augalais ar susiję tarpusavyje kitais ekologiniais saitais.

„Invaziniai augalai atkeliauja dėl žmogaus veiksmų, atsivežant juos, pavyzdžiui, dekoratyviniais ar žemės ūkio tikslais. Dėl savo sugebėjimo greitai plisti, atsparumo kenkėjams, ligoms ir kitų konkurencinių savybių šios augalų rūšys tampa invazyviomis. Tas pats ir su gyvūnais, pavyzdžiui, meškėnas minta paukščių kiaušiniais, taip pat gali plaukti, lipti medžiais, todėl lengvai gali pasiekti paukščių lizdus, suėsti jų kiaušinius, jauniklius, todėl gali labai įtakoti paukščių, varliagyvių, roplių ir kitų gyvūnų grupių populiacijų gausą“, – pasakoja L. Čaplikaitė-Denisovienė.

Kad invazinės rūšys kelia konkurenciją šalies augalijai ir gyvūnijai, pritaria ir gamtininkas D. Makavičius. Pasak jo, kai kurie svetimžemiai gyvūnai Lietuvoje yra aktyvesni, agresyvesni, todėl vietinėms gyvūnų rūšims tampa sunkiau susirasti maisto. Naujų rūšių atsiradimas gali kelti realią grėsmę daugeliui natūraliai paplitusių augalų ir gyvūnų rūšių.

Nemažai gyvūnų jau gyvenę Lietuvoje

Gamtininkas, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas žūklei Egidijus Bukelskis pastebi, kad žmonės dažnai maišo invazinius gyvūnus ir tuos, kurie mūsų šalyje jau gyveno, dėl gamtinių priežasčių išnyko ir dabar vėl sugrįžo arba, kai tam tikros rūšies organizmai mūsų vietovėse buvo reti, o šiuo metu jų po truputį daugėja.

„Pagaliau, reikia skirti, kas yra invazija ir kas yra natūralus rūšių plitimas. Man, kaip specialistui, džiugu, kad Lietuvoje atsirado paukščių rūšių, kurių anksčiau nebuvo. Anksčiau jie buvo labai reti, o dabar vis dažniau išgirstam, pamatom tuos paukščius. Tai yra gražu, ypač retosios rūšys. Lygiai taip pat, jeigu pas mus dabar nebegyvena meška, bet jeigu ateitų ir apsigyventų nors kelios poros, aš džiaugčiausi žinodamas, kad turime dar vieną plėšrūną, kuris kadaise miškuose buvo, bet dabar joms čia nėra sąlygų“, – aiškina E. Bukelskis.

Reikalingi išsamūs tyrimai

Taip pat gamtininkas E. Bukelskis teigia, kad į Lietuvą patekusius svetimžemius gyvūnus reikia stebėti, atlikti tyrimus, pažiūrėti, kokį poveikį jie padarys ateityje bei naudotis patirtimi kitų šalių, kuriose tie gyvūnai pateko anksčiau, dalintis patirtimi, kaip reikia reguliuoti jų plitimą.

„Kalbant apie augalus, tai čia yra sudėtingiau, nes Sosnovskio barštį šiandien aš neįsivaizduoju, kaip reikia išnaikinti, jei nebus sukurtos specialios priemonės, specialūs cheminiai preparatai. Reikėtų pradėti reguliuoti invazinių rūšių plitimą iš anksto, daugiau dėmesio skirti prevencijai. Jeigu yra pastebima, kad kažkuri rūšis labai staiga plinta, reikia imtis priemonių tos rūšies plitimui sustabdyti“, – teigia E. Bukelskis.

Kenksminga ir žmonėms

Ne mažiau nei gamtai invazinės rūšys gali kenkti ir žmogaus sveikatai, žemės ūkiui, žuvininkystei, miškininkystei, infrastruktūrai ir kt. sritims.

„Sosnovskio barštis plisdamas užgožia visiems kitiems augalams erdvę ir jis kelia grėsmę ne tik biologinei įvairovei, bet ir žmogaus sveikatai. Sosnovskio barščio sultys, patekusios ant odos, į akis ar į kvėpavimo takus sukelia didelę alergiją“, – aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja L. Čaplikaitė-Denisovienė.

Anot specialistės, plintant, pavyzdžiu, invaziniams augalams, sunaikinamos vietinės rūšys, nes sudaromos prastos sąlygos augti. Tačiau L. Čaplikaitė-Denisovienėteigia, kad nepageidaujamų ir žalą šalies ekosistemai darančių augalų ir gyvūnų gausos reguliavimas kol kas vyksta fragmentiškai, tačiau stengiamasi įtraukti į kovą su šiomis invazinėmis rūšimis ir savivaldybes, ir visuomenę, nes tik bendromis pastangomis galima pasiekti realių rezultatų.

„Iš Europos Sąjungos lėšų yra vykdomos tam tikros invazinių rūšių naikinimo priemonės, pavyzdžiui, Sosnovskio barščių, baltažiedės robinijos, uosialapių klevų. Taip pat naikinamos kai kurios gyvūnų rūšys, tokios kaip rainuotieji vėžiai, kanadinės audinės, mangutas. Sprendžiant dėl invazinių rūšių naikinimo vietų, stengiamasi atsirinkti tas teritorijas, kurios yra vertingiausios biologinės įvairovės požiūriu, pavyzdžiui, saugomos teritorijos“, – teigia L. Čaplikaitė-Denisovienė.

Gali prisidėti ir gyventojai

Anot L. Čaplikaitės-Denisovienės, pagrindinė problema mažinant invazinių augalų populiacijas yra greitas jų plitimas ir dideli naikinimo kaštai.

Aplinkos ministerijos atstovė L. Čaplikaitė-Denisovienė ragina ir gyventojus aktyviai dalyvauti invazinių rūšių gausos reguliavimo procese. Asmenys savo privačioje žemėje gali naikinti invazinius augalus ir gyvūnus, o norėdami juos naikinti ne jiems priklausančioje teritorijoje – informuoti raštu tos žemės savininkus apie planuojamus naikinimo darbus. Tačiau šie darbai turi būti vykdomi vadovaujantis Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, žvejybą, darbų saugos ir kt., reikalavimais.