Nors pagrindiniai šio reiškinio sukėlėjai yra įvairios vandenyje gyvenančios smulkios dumblių rūšys, tačiau vandens „žydėjimo“ metu ima vyrauti melsvadumbliai, kitaip dar vadinami melsvabakterėmis. Jie ne tik padengia vandens paviršių žalia ar melsva plėvele, bet taip pat gali gaminti toksines sunkiai skaidomas medžiagas.
Viena pagrindinių sąlygų, stimuliuojančių dumblių vystymąsi bei dauginimąsi, yra didelis biogenų, ypač azoto bei fosforo junginių, kiekis vandenyje.
Papildomi veiksniai – dideli karščiai, šiltas vanduo, silpnas ir pastovus vėjas. Gausiai žydintys dumbliai intensyviai naudoja vandenyje ištirpusį deguonį. Padidėja tikimybė, kad esant deguonies trūkumui gali pradėti dusti žuvys.
Vandens telkinių priekrantėse esant didelėms šių dumblių sankaupoms maudytis nepatartina. Ypač turėtų būti atsargūs alergiški bei įvairiomis odos ligomis sergantys žmonės.
