Stogai lyg iš pasakos: tokių jau yra ir Lietuvoje

Žaliųjų erdvių kūrimo būdas – pastatų stogų želdinimas – pasaulyje naudojamas jau labai seniai dėl didelio teritorijų užstatymo tankumo ir urbanizacijos lygio. Užsienio šalyse toks žaliųjų erdvių formavimas taikomas jau seniai. Dažniausiai jie tarnauja kaip poilsio zonos daugiaaukščiuose pastatuose bei teritorijose, kur aplink nėra parkų, skverų ar žaliųjų zonų. Lietuvoje stogų želdinimas pradėtas plėtoti dar palyginti neseniai, dėl ekonominių sąlygų, informacijos stokos ir klimatinių sąlygų. Ką reikia žinoti norint apželdinti stogą?

Apželdinti stogai atlieka visas želdynams priskiriamas funkcijas: architektūrinę, socialinę, urboekologinę, techninę ūkinę bei termoizoliacinę. Stogų apželdinimas Lietuvoje pirmiausia išpopuliarėjo ne mieste, o kaime, nes pastatų, esančių miškuose ar tankiai augalija apsodintuose plotuose, stogai natūraliai apauga samanomis, šilokais, medžiais ar krūmais ir be žmogaus įsikišimo. Miestuose tokie stogų apžėlimai atsiranda labai retai, nes augaliją šalina atitinkamos tarnybos. Tai yra būtina, nes jei stogas neturi specialios konstrukcijos, tai augalų šaknys ardo betoną ir gadina statinio konstrukcijas, užkemša vandens nutekėjimo sistemas.

Dėl atliekamos urboekologinės funkcijos stogų želdinimas pritaikomas ir pramoniniuose rajonuose. Tinkamai paruošta stogo konstrukcija ir augalinis sluoksnis kaip, pavyzdžiui, veja, atlieka termoreguliacinę funkciją: vasarą patalpose vėsiau, o žiemą – šilčiau. Taip sumažinamos energijos sąnaudos. Gamyklų teritorijose, kuriose būna didelis užterštumas, taikomas ne tik vertikalus, bet ir horizontalus želdinimas, nes augalai atlieka užterštumo mažinimo ir oro valymo funkcijas. Ant stogo augantys dideli medžiai ar tankiai susodinti krūmai gali sureguliuoti oro srautus, kaip ir vertikalios žaliosios sienos.

Sodai ant stogų gali būti skirtingo pobūdžio: kai augalai sodinami į paruoštą gruntą, kurio storis ne mažesnis kaip 40 cm storio, kai augalai sodinami į atskiras talpas, konteinerius ar gėliapuodžius, ir kai klojamas jau suformuotas augalų kilimas. Pats paprasčiausias būdas – kai augalai sodinami į talpas ir sustatomi bei grupuojami ant stogo. Toks želdinimo būdas nereikalauja specialios stogo ir pastato konstrukcijos, tačiau juo džiaugtis galima tik šiltuoju metų laiku ir tik vieną sezoną, nes didžioji dalis dekoratyvinių augalų talpose žiemoja blogai, ypač jei tai sumedėję ir didelių gabaritų augalai.

Sudėtingesnis būdas, kai ant stogo klojami iš anksto užauginti žolinių augalų kilimai. Dažniausiai „kilimai“ būna iš šilokų, varpinių žolių ir kitų nereiklių augalų, kurie lengvai dauginasi šakninėmis atžalomis arba patys pasisėja. Norint taip apželdinti stogą, jau reikalinga speciali stogo konstrukcija su drenažu. Taip pat turi būti apskaičiuota papildoma stogo apkrova (dirvožemis ir augalai), nes priešingu atveju gali pradėti trūkinėti sienos ar net įgriūti stogas. Didžiausios apkrovos ir sudėtingos stogo konstrukcijos reikia, jei sodas formuojamas ne tik iš šilokų, varpinių žolių, bet ir iš kitų stambesnių gabaritų žolinių ir sumedėjusių augalų. Toks stogo želdinimo būdas buvo pasirinktas, želdant stogą VU Botanikos sode. Ant stogo buvo sodinami dideli medžiai ir krūmai, vienmečiai ir daugiamečiai žoliniai augalai bei papildomai suformuota apžvalginė terasa.

Stogo želdinimas gali būti pritaikomas įvairios paskirties pastatams apželdinti, priklausomai nuo teritorijos, pastato ir aplink esančių želdinių. Kad toks želdinimas būtų kokybiškas ir atliktų savo funkciją, reikia visapusiškai įvertinti aplinką. Pagrindinės funkcijos, kurias gali atlikti želdynai, yra architektūrinė, socialinė, urboekologinė ir techninė-ūkinė. Toks skirstymas pagal funkcijas taip pat pritaikomas vertikaliam ir horizontaliam želdinimui. Architektūrinė socialinė funkcija – tai miesto bendruomenės poreikių tenkinimas, dalyvavimas formuojant miesto planinę erdvinę struktūrą ir įvairias jos dalis; sudarant pastatų ir jų kompleksų aplinkos kompoziciją; ryšio su urbanistiniu ir gamtiniu karkasu bei užmiesčio kraštovaizdžiu ir pan. palaikymas. Urboekologinė funkcija – tai oro sudėties gerinimas, mikroklimato reguliavimas, užterštumo mažinimas, oro srovių reguliavimas. Techninė ūkinė funkcija – tai triukšmo, dirvožemio erozijos mažinimas, erdvių, užtvarų formavimas.