Paprastasis žalčialunkis – krūmas, kurio visos dalys yra nuodingos. Jis paplitęs didžiojoje Europos dalyje ir vakarų Azijoje. Gana dažnas visoje Lietuvoje.
Šis augalas mūsų miškuose žydi kovo – balandžio mėnesį, dar prieš skleidžiantis medžių lapams. Kartais, esant ilgiems atlydžiams, pražysta net vasario mėnesį, o vasarą atsiranda raudoni kaulavaisiai, kurie yra pavojingi.
Gamtininkas Deividas Makavičius anksčiau GRYNAS.lt teigė, kad šis augalas nėra dažnas, tačiau net jo pavadinimas skelbia, kad jis yra „mirtinas“.
„Šio augalo pavadinimas lotyniškai kilo nuo žodžio „mirtinas“. Lietuvoje yra ne daug nuodingų augalų, tačiau į mirtinai nuodingų augalų trejetuką žalčialunkis patenka. Visas augalas yra nuodingas, bet ne visos jo dalys vienodai. Daugiausiai nuodingųjų medžiagų yra kaulavaisiuose. Kiti klaidingai mano, kad ten yra raudonos uogos, tačiau tai yra kaulavaisiai, viduje yra kauliukai. To kaulavaisio branduolys yra pati nuodingiausia dalis visame augale“, - sakė D. Makavičius.
Anot D. Makavičiaus, dėl augalo dekoratyvumo daug žmonių apsigauna ir nori jį parsinešti namo, tačiau to daryti nereikėtų.
„Jis yra dekoratyvus ir žmonės turi polinkį jį skinti. Esu pastebėjęs, kad miesto apylinkėse augalas jau būna aplaužytas. Žmonės parsineša jį namo ir pasimerkia kaip gėlę. To daryti nereikėtų dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, ši rūšis Lietuvoje nėra dažna, ji yra apyretė, saugotina, paplitusi ne visoje Lietuvoje: dažnesnė Žemaitijoje, dar leidžiantis į pietus nuo jos. Kitose Lietuvos dalyse jį sunku rasti. Kita priežastis – nesvarbu, kad dabar dar nėra kaulavaisių ir žmogus jų nevalgo, augalas vis tiek yra nuodingas. Jeigu ima jį su ranka, gali būti odos pažeidimų. Kiti gali būti jautresni žiedadulkėms, jos irgi yra nuodingos ir gali pakenkti akims, kvėpavimo takams“, - perspėjo gamtininkas.
Pašnekovo teigimu, pasiėmus ir pakramčius šio augalo šakelę, išsivalius tarpdančius, baigtųsi blogai. Kiekvieno žmogaus reakcija yra savita, tačiau gali prasidėti parodontozė, dantų tiesioginis pažeidimas.
