Taip būtų atliekamas eksperimentas dviejuose Aukštaitijos regiono ežeruose. Tiesa, gamtininkai dar sprendžia, kokie tiksliai ežerai būtų pasirinkti. O jei šis eksperimentas pasiteisins, kitais metais piranijų bus prileista į dar daugiau ežerų.
Prie tokių vandens telkinių būtų pastatyti įspėjamieji ženklai, kad maudytis vandens telkinyje draudžiama. To reikia, nes šios plėšrios žuvys gali sukelti pavojų žmonėms.
Priemonė kovai su agresyviais grundalais
Aplinkos viceministras Linas Jonauskas GRYNAS.lt teigė, kad plėšriųjų žuvų įleidimas į vandens telkinius padėtų sumažinti invazinių žuvų ir vėžių skaičių. Anot jo, to reikia, nes invazinės rūšys vietinėms rūšims daro labai didelę žalą.
„Grundalas yra invazinė rūšis, svetima rūšis mūsų ekosistemai ir kadangi ji yra labai raji, daro labai akivaizdų neigiamą poveikį. Jis pasireiškia tuo, kad ši žuvis išėda daugelio žuvų ikrus, mažesnes žuvytes, minta kitais organizmais. Jeigu šios rūšies nereguliuotume, ar tai būtų tvenkinys, ar ežeras, gali likti vienintele rūšimi žuvies, kuri tame tvenkinyje gali gyventi“, - pasakojo L. Jonauskas.
Pasak viceministro, visos grundalų naikinimo priemonės yra pateisinamos: „Šios rūšies reguliavimas yra prioritetinė priemonė, ten kur yra labai trapi ekosistema ir kur pastebime, kad atsirado tų žuvų. Tos priemonės pateisinamos bet kokios, kokios tik gali turėti teigiamą poveikį. Manau, kad viena iš priemonių gali būti plėšriosios žuvys. Kaip rodo pavyzdžiai, ten, kur buvo prileista lydekų, poveikis jaučiamas - grundalų sumažėjo. Tačiau manome, kad tas poveikis nepakankamas, todėl reikia prileisti dar plėšresnių žuvų.“
Taip pat piranijų įleidimas, anot viceministro, padėtų ir kovoje su invaziniais vėžiais: „Yra ir invaziniai vėžiai. Neabejoju, kad invazinėmis žuvimis reguliuoti invazinių vėžių populiaciją irgi įmanoma. Tai yra tikrai veiksminga, nes plėšriosios žuvys tikrai neatsisako pasmaguriauti vėžiais.“
Plėšriosios žuvys yra įleidžiamos ir dabar
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas GRYNAS.lt teigė, kad ir dabar į vandens telkinius yra įleidžiamos plėšriosios žuvys.
„Dabar yra leidžiamos lydekos – plėšriosios žuvys. Jos padeda naikinti invazines rūšis. Matomas grundalų sumažėjimas, jie yra tingūs ir jeigu daug lydekų, jos išrenka juos. Jeigu lydekų niekas neišaugo, tai yra gana efektyvi priemonė“, - kalbėjo V. Graičiūnas.
Pasak pašnekovo, problema yra tik ta, kad plėšriosios žuvys sunkiai išgyvena mažuose vandens telkiniuose: „Tik tiek, kad vandens telkiniai, kuriuose grundalai išlieka, yra užpelkėję ir kur trūksta deguonies. Čia problema, kad lydekos tokiuose telkiniuose pavasarį uždūsta dėl deguonies stygiaus, o grundalams deguonies beveik nereikia. Dėl to jie ir laikosi tokiuose baluose. Šiaip grundalų yra pripylę į didelius vandens telkinius, nes žvejai mėgėjai juos naudoja kaip masalą, bet niekur jie nepaplito, nes didžiuosiuose ežeruose juos plėšrūnai išnaikina.“
