Pilkai mėlynas lamos jauniklis – retas atvejis zoologijos sode

Paprastai lamų jaunikliai gimsta baltos, rudos arba juodos spalvos, tačiau šis jauniklis buvo ryškios pilkai mėlynos spalvos. Tai, pasak zoologijos sodo specialistų, yra itin retas atvejis, todėl galima teigti, kad tai pirmoji tokia lama Lietuvoje. Specialistai teigia, jog panašios vilnos spalvos gyvūnų iki šiol sutikti nepavyko. Ne veltui šis lamos jauniklis bematant gavo vardą Debesėlis, dėl itin lietuviškų debesų spalvą primenančios savo vilnos.

Kanopinių žinduolių skyriaus vyresnioji zoologė Gerda Janeliūnaitė teigia, jog jauniklis į pasaulį atėjo lengvai – „Komplikacijų nebuvo, gyvūnas sveikas ir stiprus. Mama Bala jau turėjusi patirties, nes tai jos 3-iasis jauniklis, todėl viskas vyko sklandžiai. Mama aktyviai saugo savo vaiką, prisileidžia tik prižiūrėtojus, todėl lankytojai jauniklio kol kas nemato. Debesėlio vardas atsirado dėl jo neįprastos spalvos – pilkai mėlynos. Pas mus tai pirmoji lama tokia neįprasta spalva“, – naujojo zoologijos sodo gyventojo vardo atsiradimo istorija dalijosi specialistė.

Lamos savo jauniklius prižiūri jiems „dainuodamos“

Lamos, vardu Debesėlis, tėvai zoologijos sode gyvena jau daugiau nei 15 metų – „Tėtis Kipšas, gimęs 1998 metais Lenkijoje. Pas mus atvyko 2000 metais. Tai seniausia mūsų lama. Tėtis itin geras ir atsargus, šiuo metu taip pat yra šalia jauniklio, jį saugo. Bala gimė pas mus 2010 metais. Kol kas didelių išdaigų nebuvo, bet jauniklis ypatingai meilus, ieško kontakto su žmogumi, prie visų glaudžiasi ir seka iš paskos. Tik Bala jį aršiai saugo“, – apie lamų įpročius rūpinantis jaunikliais pasakojo specialistė.

Lietuvos zoologijos sodo specialistė teigia, kad jauniklio teko laukti kantriai ir ilgai, tačiau džiaugiasi, kad dabar gyvūnas jaučiasi gerai. „Lamos nėštumo periodas ilgas – vienuolika su puse mėnesio. Gimus jaunikliui lama dėl trumpo liežuvio pasaitėlio jo nelaižo, kaip kitos patelės, o tik apuosto. Tačiau visada su juo „šnekasi, dainuoja“, – apie lamų jauniklio priežiūros ypatumus pasakojo zoologė Gerda.

Gimė lamos jauniklis
Foto: Zoologijos sodo nuotr.

Susipažinti su lama Debesėliu lankytojai bus kviečiami pasibaigus vėsiems, lietingiems orams. „Lauksim, kol lamiukas šiek tiek sustiprės, nebebus taip slidu ir leisime pas kitas lamas. Žinoma, tada lamą pamatyti galės ir lankytojai“, – apie greitai lamų voljere atsirasiantį naują gyventoją pasakojo zoologė.

Zoologijos sode gyvenančios lamos – kupranugarių giminaitės

Lamos gali būti vadinamos kupranugarių giminaitėmis, kadangi jos yra kilusios iš kupranugarių šeimos. Visų lamų kaklas ilgas, nugara be kuprų, o didelės ausys ir akys papuoštos ilgomis blakstienomis, jų kailis ilgas ir tankus. Lama buvo prijaukinta Peru apie 2000 metų prieš mūsų erą. Nuo seno šie gyvūnai buvo paplitę inkų valstybėje nuo Šiaurės Ekvadoro iki centrinės Čilės dalies. Iki dabar lamomis gabenami sunkūs kroviniai. Suaugusiam patinui užkraunamas netgi 50 kg sveriantis nešulys, kurį gyvūnas nepavargdamas be poilsio gali gabenti akmenuotais kalnų takeliais, tačiau šie gyvūnai yra per silpni jodinėti, netinkami arti ir kinkyti.

Lamos – labai kantrios, bet kartais gyvūnai užsispiria ir gali net sustoti arba atsigulti ant žemės, jeigu krovinys joms pasirodo per sunkus. Lama, kaip ir kupranugaris, yra labai ištverminga ir gali ilgai išbūti be vandens. Gyvybei palaikyti būtiną skysčių kiekį ji gauna kartu su maistu. Lamos labai neįprastai išreiškia savo nepasitenkinimą – iš skrandžio atryja truputį pusiau suvirškinto, blogą kvapą skleidžiančio maisto ir spjauna į veidą jas supykdžiusiam. Nors zoologijos sodo lamos pasirodė itin draugiškos, mėgstančios žmonių kompaniją ir labai žaismingos, būkite atsargūs, kad netektų spjaudymosi pajusti patiems.