Vandens paukščiai vis dažniau yra linkę likti žiemoti Lietuvoje. Tai gali būti atšilusio klimato priežastis. Kuomet netikėtai užklumpa speigas ir termometro stulpelis rodo apie (-20-30) laipsnių, tenka suklusti ir prisiimti atsakomybę už šiuos gyvūnus, teigiama Gyvūnų globėjų asociacijos pranešime spaudai.

Gyvūnų globėjų asociacija kaip ir kiekvienais metais šaltuoju sezonu informuoja, kad dalis jau išvardytų paukščių yra lesinami ir žmonių prijaukinami. Mat pramogaudami ar iš geros valios, bet dėl nežinojimo, šiltuoju sezonu žmonės mano darantys gerą darbą.

Tačiau dar kartą norime pabrėžti ir atskleisti tiesą: jeigu jau pradėjote rūpintis ir globoti paukščius šiltuoju metu, tai turite daryti visus metus. Atšalus orams paukščiams ieškoti maisto tampa vis sudėtingiau ir tai reikalauja daugiau pastangų, o iš dalies pasikeitęs gyvenimo ritmas jiems teikia daugiau grėsmės nei gerovės.

Būkite budrūs – įspėkite ir informuokite savo vaikus, artimus, kad atėjus šaltajam sezonui jie neliktų abejingi ir pasirūpintų savo aplinkoje gyvenančiais paukščiais, kurie stebina savo grožiu ir skleidžiama šiluma. Tik atminkite, kad lesinti paukščius galima tik natūraliu grūdiniu maisto daviniu, jokiu būdu neduokite bandelių ar kitų sintetinių maisto gaminių, nes nuo jų gyvūnai gali nugaišti.

Taip pat reikėtų žinoti, kad paukščiams pageidautina paįvairinti maistą. Berkite pašarą kuo arčiau paukščių: geriausia iškart į vandenį. Leiskite jiems sulesti viską, o tik po to duokite daugiau. Nepamirškite, kad didesniems paukščiams reikia didesnio kiekio maisto.

Pagalba reikalinga tik sužeistam paukščiui

Kaskart užėjus šalčiams padaugėja pagalbos skambučių, bet didžioji jų dalis būna klaidingi. Žmonės visuomet linkę perdėti ir sutirštinti situaciją. Kad taip neatsitiktų, prašome visuomenės supratingumo. Visų pirma, jei radote paukštį, panašų į sužeistą, jei nėra grėsmės jums, prieikite ir įsitikinkite, kad pagalba sparnuočiui reikalinga ir būtina.

Dažnai einat tamsiuoju paros metu ar esant prastam matomumui tenka išgirsti kuriozinių istorijų, kuomet vandens paukščiai supainiojami su negyvais objektais ar tiesiog su apledijusia sniego pusnimi. Kartais žmonės pasakoja, kad gyvūnas ilgą laiką nerodė gyvybės ženklų, tiesiog nejudėjo ir buvo lyg sustingęs, bet taip gali atsitikti todėl, kad jis kaupia energiją ar šildosi.

Paukštis blaškosi ir būna neramus, jeigu yra smarkiai sužeistas, kartais tenka aplink sniegą pastebėti kraujo dėmes, kurios iškart signalizuoja apie pavojų. Tuomet reikia kuo skubiau reaguoti ir ieškoti profesionalios pagalbos. Jeigu atsitiko taip, kad radote sužeistą ir nusikamavusį paukštį, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112. Operatoriai iš karto informaciją perduos Gyvūnų globėjų asociacijai, kurios operatyvus personalas pasirūpins reikiama globa ir priežiūra.

Žinoma, niekas nėra apsaugotas nuo nesusipratimų, todėl ir norime nešti žinią, kurią vis atnaujiname ir pildome, kad nebūtų nereikalingų iškvietimų, per kuriuos gali nukentėti kiti laukiniai gyvūnai ar paukščiai.

Kaip elgtis, jeigu radote prišalusį vandens paukštį

Mąstykite racionaliai ir nekelkite grėsmės savo saugumui. Artindamiesi prie paukščio būkite budrūs, kad neįlūžtų ledas, ir įvertinkite situaciją, ar juo eiti saugu.

Paukščiai dažniausiai prišąla, kai oro temperatūra nukrenta žemiau -20 laipsnių. Paprastai jie neužsilieka vienoje vietoje ar properšoje, jeigu jaučia, kad oras šąla. Jie palieka savo buvimo vietą ir keliasi į kitą, nebent, neradę maisto atsargų ir užšalus vandeniui, nusilpsta. Jų paskutinė viltis – kad bus pamaitinti, nes yra prijaukinti.

Jeigu įsitikinote, kad paukščio plunksnos prišalusios prie žemės ar ledo, pamažu pasistenkite išlaisvinti sparnuotį pats. O jeigu matote, kad sukeliate skausmą ar nepajėgiate, tuomet kvieskite specialistus.