Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos darbuotojas Jonas Kasparavičius, GRYNAS.lt komentuodamas situaciją, sakė, kad tokie radiniai neturėtų stebinti: „Kadangi dar buvo pakankamai šilumos kai kurių rūšių grybams augti, iki pastarųjų šalčių viena kita voveruška vis dar dygo ir augo. Dėl šios priežasties nėra nieko keisto, kad dar kai kas buvo miške ir rado net ir esant sniegui.“

Anot jo, iki neseniai prasidėjusių šalčių dygo ir augo ne tik voveraitės, bet ir įvairūs kiti grybai - valgomi ir nevalgomi. „Dauguma jų eiliniam grybautojui yra tiesiog „šungrybiai" ir dažniausiai jų dauguma žmonių net nepastebi, nes jie yra nedideli ir neryškių spalvų. Be to, įvairūs grybai augo ne tik miškuose. Prieš pašąlant jų buvo galima rasti ir miestų parkuose, skveruose, šalia gatvių. Juo labiau, kad mieste oras šiltesnis nei miške. Aišku, tai buvo daugiausiai „šungrybiai" ir dauguma miestiečių jų nepastebėjo, nes nesitikėjo pamatyti“, - dėstė mikologas.

Voveruškos, pasak jo, Lietuvoje yra vieni iš vėliausiai ar ilgiausiai dygstančių grybų. Dažnai jos auga iki pastovių šalčių ar iki pirmo sniego. Jei šalčiai buvo trumpalaikiai ir po to vėl atšilo, įšalas dar nesusidarė, jos gali pasirodyti ir vėl.

„Taip pat iki vėlyvo rudens ar pirmų šalčių dygsta šalninės guotės, žaliuokės (jos priskiriamos baltikams), kai kurie kitų rūšių baltikai, rudeninės kupstabudės, gluosninės kreivabudės ir įvairūs kiti „šungrybiai". Kartais labai vėlai pasirodo ir vienas kitas baravykas, raudonviršis, kiti valgomi, o ir nuodingi grybai taip pat. Tai priklauso nuo meteorologinių konkrečių metų ir konkrečios vietovės sąlygų. Aišku, kalbame ne apie kiekvieną mišką ir ne apie pilnas pintines, nors per pastaruosius keletą dešimtmečių yra buvę visokių atvejų. Na, o juodkotes ugniabudes, vėlyvąsias ir mėlynąsias šalmabudes ir kai kuriuos kitus grybus galima rasti ant medžių net ir žiemą atlydžių metu“, - paaiškino J. Kasparavičius.

Kaip žinoti, ar vėlų rudenį surasti grybai nėra pavojingi sveikatai? „Vien dėl to, kad grybas išaugo vėlai rudenį ar net šiltą žiemą, jis nėra pavojingas valgyti. Kitas reikalas, jeigu jis buvo sušalęs, vėliau atšilo ir nors ir yra panašus į grybą, tačiau iš arti jau matosi, kad yra ne visai sveikas ar net kiek ištižęs. Tuomet jau geriau jo net neimti. Paprastai vėlų rudenį augantys grybai yra atsparūs šalnoms, bet kiekvieni metai yra unikalūs savo meteorologinėmis sąlygomis ir kiekvienu konkrečiu atveju radus grybą reikia nuspręsti, ar tinkamas jis naudoti maistui, ar ne. Jeigu tik kyla abejonių, geriau net neimti“, - patarė specialistas.