Mokslininkų teigimu, veiksmingas šernų populiacijos reguliavimas leistų lokalizuoti ir sustabdyti ligos plitimą. Kaip tik todėl šernų tankumas šalyse, kur pasireiškė ši pavojinga liga, turi būti minimalus, arba neviršyti 0,5 šerno vienam kvadratiniam kilometrui. Pripažįstama, jog iki tol taikytos populiacijos reguliavimo priemonės nebuvo efektyvios.

Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Petras Narbutas teigia, kad 100 eurų gana nemaža suma, tačiau mano, kad išnaikinti šernus nelengva užduotis.

„Kaip išnaikinsi? Gyvena miške, pelkėje, o ne fermoje ar garde“, – medžiotojas sako, kad bus sunku pasiekti numatytą tikslą.

Be to, kiekvienas medžiotojas sprendžia ir pagal savo požiūrį į gamtą. Ne paslaptis, kad šernai yra vienas pagrindinių medžioklės objektų. Juos išnaikinus kiltų tam tikrų sunkumų.

Per dešimt šių metų mėnesių Panevėžio rajono medžiotojai jau sumedžiojo nemažai šernų. Vien per spalį rajone sumedžioti 268 šernai. Tarp jų buvo 89 patinai iki dvejų metų ir 54 – vyresni nei dvejų metų. Patelių iki dvejų metų sumedžiota 70, o vyresnių – 55.

Kiek miškuose iš viso gyvena šernų, sunku pasakyti. Pasak P. Narbuto, žiemą, kai yra sniego, pagal pėdsakus galima tiksliau suskaičiuoti. Tiesa, medžiotojai numano, kiek jų medžioklės plotuose gyvena šernų, – mato jų pėdsakus, mato juos šeriamus ir pan.

Ligos židiniai – kaimyniniuose rajonuose

Išmokos už šernus mokėtos ir pernai. Tiesa, tik tam tikrą laiką. Praėjusią žiemą Vyriausybė buvo nutarusi už kiekvieną sumedžiotą šerną skirti iki 250 litų (72,40 euro) išmokas. Tokia suma mokėta nustačius, kad šernas sirgo afrikiniu kiaulių maru arba kai medžiotojai atsisakė jo mėsą vartoti maistui. Nenustačius maro viruso, mokėta 150 litų (43,44 euro) išmoka. Šios išmokos pradėtos mokėti tik praėjusią vasarą.

Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Žydrūnas Vaišvila sako, kad dabartinės išmokos turėtų medžiotojus labiau paskatinti medžioti šernus. Parama nemenka. Kaip minėta, už vyresnę nei dvejų metų šerno patelę bus mokama 100 eurų ir medžiotojui dar liks mėsa, jei gyvūnas sveikas. Tačiau tam tikras dalis teks atiduoti tyrimams – kraujo, apatinį žandikaulį ir kt. Dabar iš visų rajone sumedžiotų šernų paimti mėginių nebuvo privaloma. Kiekvienas medžiotojų būrelis tik turėjo paimti tam tikrą kiekį mėginių pagal stebėsenos programą.

„Jei medžiotojai bus sąmoningi, ši priemonė padės“, – pavaduotojas mano, kad šernų populiaciją įmanoma sumažinti.

Pasak Ž. Vaišvilos, šiemet pagal sumedžiotų šernų skaičių Panevėžio rajonas yra vienas lyderių šalyje.

Panevėžio rajone ligos židinių kol kas neužfiksuota. Artimiausias židinys yra Kupiškio rajone. Ligos židinių būta ir gretimame Kėdainių rajone. Apskrityje ligos atvejų nustatyta ir Rokiškio rajone.

Nori įteisinti naktinio matymo prietaisus

„Jei mokės 100 eurų už vyresnę nei dvejų metų patelę, be abejo, tai padės mažinti šernų skaičių“, – tvirtina parlamentaras Bronius Bradauskas.

Šiemet Seime svarstyta įstatymo pataisa, pagal kurią šernus medžioti būtų galima naudojant naktinio matymo prietaisus. Tokiam siūlymui Seimas ir aplinkosaugininkai nepritarė. B. Bradauskas sako besiviliantis, jog parlamentarai susiprotės ir netrukus vėl grįš prie šio klausimo.

„Čia tas pats, jei lieptų iškasti griovį, bet neduotų kastuvo“, – sako B. Bradauskas.

Naktinio matymo prietaisai, Seimo nario įsitikinimu, skatintų šernų medžioklę, nes tamsoje būtų lengviau atskirti patiną nuo patelės. Jo manymu, įstatyme numatyti pakankami saugikliai, kad tokiais prietaisais nebūtų piktnaudžiaujama. Juos galėtų įsigyti tik turintieji medžiotojo bilietą, reikėtų registruoti ir kt.

Pasak B. Bradausko, brakonierių ir dabar nestabdo įvairūs draudimai. Jie nusiperka ne tik naktinio matymo prietaisus, bet ir nelegalių ginklų. Be to, kartu su ginklais aptinkami ir duslintuvai.

Pasak Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos vadovo P. Narbuto, medžiotojai tuomet tikrai žinotų, į ką taikosi. Jo manymu, tie, kurie brakonieriauja, ir taip jau seniai nelegaliai turi naktinio matymo prietaisus.

Panevėžio rajono medžiotojų būreliai nuo 2014 metų balandžio 1 dienos iki 2015 metų kovo 31-osios sumedžiojo 2 375 šernus.

Šiemet per tris ketvirčius sumedžioti 1 676 šernai: per pirmąjį ketvirtį 510, per antrąjį – 661, per trečiąjį 505.