Pats dėsningiausias dabar – lietus. Kad ir kiek jo išskris, visus metus sausros kamuotai žemei bus per maža. Daugelis upeliukų, savo vandenis nešusių į didesnes upes ir upeles, yra visai tušti, priberti lapų. Ar jie gali atsigauti dabar, po lietaus? Ko gero, ne, nes šis lietus sudrėkino tik paviršinį dirvos sluoksnį.
Vandeniui nukeliauti iki žemiausių, beveik 2 metrų gylyje esančių sausros pažeistų sluoksnių reikės daug laiko. Beje, tam reikia ir daug vandens. Labai daug. Kad ir kiek lietaus išskirs, jo poveikio teks laukti dar labai ilgai. Tiesa, sinoptikai mįslingai kalba apie kritulius – ne tik apie lietų, vadinasi, mus gali aplankyti šlapdribos. O šlapias sniegas tirpdamas sukuria daug daugiau vandens.
Šiluma neapgavo paukščių ir žvėrių. Rudeninė paukščių migracija baigėsi. Jei ir pamatysime užsilikusius, nesuskubusius išlėkti strazdus, kikilius ar liepsneles, žinosime, kad jie yra jau tikrai paskutiniai šį rudenį. Išskridus paukščiams, pamatėme, kad girios ir laukai ištuštėjo, kad akys džiaugiasi bet kokiu pastebėtu sparnuočiu.
Šį rudenį teko aplankyti vietas, kuriose vasaros pradžioje stebėjau kurapkų poras. Važiavau ne šiaip sau – reikėjo išsiaiškinti, ar jų populiacijai šie metai buvo sėkmingi, ar pavyko išauginti jauniklių vadas. Kol kas aptikau ne visas poras, tačiau sutikite – pastebėti dirvone lesinėjančius ir besislapstančius paukščius pavyksta ne iš karto.
Tai, ką suradau, suteikia vilčių, kad kurapkos perėjo sėkmingai. Tiesa, jų pulkeliai galėtų būti gausesni, ne po aštuonis ar dešimtį paukščių, tačiau ir tiek yra jau daug. O kaip kurapkoms sekėsi perėti jūsų laukuose? Ar saugojote jas šienapjūtės metu? Ar laukuose pasodinote krūmų ir medžių, kur jos galėtų slapstytis, perėti? Tą ne vėlu daryti ir dabar. Ypač regionuose, kur tokie želdiniai buvo sunaikinti anksčiau.
Žvėrių pasaulin grįžta ramybė. Iš pastovių žiemoviečių juos gali išginti tik miško darbai ar medžioklė. Žinoma, žvėrys keliauja ieškodami maisto. Ypač jie aktyvūs prieblandoje, naktį, todėl turime tą žinoti keliaudami tokiu metu. Būkime atsargūs, stebėkime kelio ženklus ir mažinkime greitį.
Šilti orai dar globoja augalus. Dažnam darželyje žydi gražiausi žiedai, kuriuos gamta išsaugojo per visą rudenį. Žinoma, jais labiausiai džiaugiamės mes, tačiau ir augalai atrodo labai tvirti, stiprūs. Vadinasi, jie pasiruošė ne tik žiemai, bet ir būsimam pavasariui. Gamtos metų ratas nesustoja, jis sukasi ir neša mus pirmyn.
