Kol kas lapkritis dirba savo tiesioginius darbus – krečia lapus. Jam talkina šalnos ir vėjai, bendromis jėgomis jie nuveikė tikrai labai daug. Tiesa, spalvų, gražiųjų rudens spalvų metas nesibaigia. Labai gyvą dalį į bendrą rudens paveikslą atneša želmenų laukai. Tačiau jie patrauklūs savaip, nes net dienos vidury juose žoliauja ar sugulę ilsisi stirnos. Čia pat bėginėja kurapkos, nusileidžia gulbės giesmininkės.
Šis metas paženklintas ramybės ženklais. Jau nurimo rudeninė paukščių migracija. Jeigu kas nors dar skris, tai visai negausiai. Likusieji mūsų krašte stengiasi nesiblaškyti, apsistoti maisto gausiose vietose ir ilsėtis, kaupti energiją žiemai. Panašiai elgiasi visi gamtos vaikai.
Savo namuose nurimo skruzdėlės. Jų kupstas, taisyklingos formos spyglių ir šapelių gaubtas yra labai lygiais šonais, lyg iš vientisos masės. Atrodo – tai tik spygliai, šakelės, o pro juos net įkyrūs lietūs neprasismelkia. Skruzdėlės tuo metu yra ne pačiame skruzdėlyne, jo kupole, o giliai po žeme, prie kelmų šaknų. Tiesa, jeigu skruzdėlynas rudenį ar žiemą pažeidžiamas, jo gyventojams kyla pavojus. Laidos rengėjai su vaikų darželio auklėtiniais nutarė aptverti skruzdėlynus. Paklausykite, kaip jiems pavyko.
Rudens miške geniai – su niekuo nesulyginami darbštuoliai. Tačiau jie miestuose ir priemiesčiuose „atrado“ naują įprotį – sau vietas nakvynei pasiruošti renovuotų, apšiltintų namų izoliaciniuose sluoksniuose. Ką daryti su tokiais kaimynais, kaip elgtis? Rekomenduojama greta įkelti inkilą, kurio landos skersmuo 5 centimetrai. Švarus naujas inkilas geniui turėtų patikti ir jis jame nakvos. Naktį, kai genys miega, nuo žemės kartele užkemšama inkilo anga, inkilas iškeliamas ir su geniu išvežamas kuo toliau į miškus. Toks paukštis turėtų likti savo natūralioje aplinkoje.
Baigėsi lašišų žvejybos sezonas, tačiau lašišos dar neršia, greitai prasidės jų kelionė atgal į Baltiją. Lašišos – žuvys praeivės, didžiąją gyvenimo dalį praleidžiančios jūroje, o neršiančios mūsų upeliuose ir upėse. Ši rūšis, ilgą laiką buvusi Raudonosios knygos sąrašuose, tik ypatingos apsaugos ir veisimo, grąžinimo į gamtą dėka tapo vėl įprasta. Žuvų veisimas dirbtinėse sąlygose ir paaugintų jauniklių įžuvinimas tapo mūsų dienų realybe.
Kol kas niekas nepasakys, kokia bus šių metų žiema. Atskridę svirbeliai vis labiau stipria viltį ją pamatyti tikrą – šaltesnę ir snieguotą. Kiti požymiai, deja, liudija galimą daug švelnesnę žiemą. Tai labai svarbu ne keliaujantiems, bet vietiniams gyvūnams, ypač pelėdoms. Tačiau visi kartu galime atrasti kelią ne tik į gamtą, bet ir į jos paslaptis. Taigi, keliaukite kartu su laida „Gamta – visų namai“ ir viską sužinokite.
Laidos autoriai – Selemonas Paltanavičius ir Adolfas Drungilas. „Gamta – visų namai“ – šeštadienį, lapkričio 7 d., per LRT RADIJĄ.
