Prognozuoja, kad ruduo bus šiltesnis
Kaip teigia gamtininkas Selemonas Paltanavičius, bobų vasara švenčiama tris dienas prieš šventą Mykolą, rugsėjo 29-ąją, ir tris – po jų.
Vis dėlto Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus Vyriausiasis specialistas Donatas Valiukas teigė, kad bobų vasaros dabar į Lietuvą ateina vėliau.
„Bendrai žiūrint į tendencijas, bobų vasara ne kiekvienais metais ir būna. Mes, klimatologai, esame apsibrėžę, kad tai yra oro cirkuliacija, kai nuo Azoro ateina šilti orai, tuomet ir yra bobų vasara. Tačiau taip pat stebime tokias tendencijas, kad paskutiniais dešimtmečiais ji atkeliauja vėliau, neretai būna, kad ji ateina spalio pradžioje jau po pirmųjų šalnų. Tikrai nebūtinai bobų vasaros reikėtų laukti šiomis dienomis, ji gali laikytis vos ne iki spalio mėnesio vidurio“, - aiškino D. Valiukas.
Dabar girdima nemažai teiginių, kad dėl klimato kaitos pereinamųjų metų laikų - rudens ir pavasario - praktiškai nelieka. Vis dėlto klimatologas aiškino, kad bent kol kas Lietuvoje ruduo jaučiamas: „Tik galbūt mums įprastas ruduo šiek tiek pasislinko ir pailgėjo vasara. Žiūrint iš klimatologinės pozicijos, ruduo yra tada, kai baigiasi vasara (t. y. kai oro temperatūra aukščiau nei 15 laipsnių) ir kai temperatūra yra žemesnė, prasideda ruduo. Jis trunka tol, kol oro temperatūra tampa neigiama, tuomet prasideda žiema. Klimatologinis ruduo prasideda kažkur nuo rugsėjo pradžios.“
Pašnekovo teigimu, šis ruduo bus neblogas: „Bendros tendencijos yra tokios, kad ruduo tampa šiek tiek šiltesnis su bendra klimato kaita. Pasaulio mokslininkai prognozuoja, kad ruduo turėtų būti šiltesnis kaip ir ateinanti žiema.“
Svarbiausia diena – rugsėjo 29
Etnologas Libertas Klimka teigė, kad pagal antradienį spręsime, kokia bus ateinanti žiema.
„Bobų vasaros papročiai buvo įdomūs. Ji kiekvienais metais būna ne tuo pačiu metu, dažniausiai ji prasidėdavo spalio pirmą ar antrą savaitę. Per bobų vasarą buvo pagerbiamos kaimo pribuvėjos, joms veždavo ir daržovių, ir iškultų javų, ir žmonės prisimindavo bobutes, norėdavo jas aprūpinti žiemai“, - pasakojo L. Klimka.
Anot jo, yra daugybė būdų, iš kurių senovės lietuviai prognozavo rudens ar žiemos orus: „Bobų vasaros metu būna giedrų dienų, tokiomis dienomis gamtos požymiai matosi geriau. Pavyzdžiui, matomi išskrendantys paukščiai: regi, ar aukštai jie skenda, ar žemai, ar ilgos jų virtinės. Iš paukščių skrydžio labai daug kas būdavo prognozuojama. Taip pat žiūrėdavo, kaip skruzdėlės skruzdėlynus susukusios: ar giliai žemėje, ar paviršiuje. Iš to spręsdavo ar bus šlapias, ar sausas ruduo. Iš paukščių skridimo spręsdavo, ar greitai atšals, ar lėtai. Jeigu žemai skrenda paukščiai, jie daug kur sustoja, reiškia jie niekur neskuba, o šaltis dar toli. Taip pat žmonės žiūrėjo ar daug šermukšnių, ar daug gilių – čia jau žiemos prognozės.“
Pasak etnologo, svarbiausia rudens diena yra rugsėjo 29 – Mykolinės: „Sakydavo, kad šią dieną, kokia yra vėjo kryptis ryte, tokia bus ir žiema. Tai yra pirmoji rudens šventė, todėl kol kas į požymius reikia žiūrėti tik nuo rytojaus.“
