Jaunieji Lietuvos mokslininkai, dalyvaujantys Europos Sąjungos (ES) jaunųjų mokslininkų konkurse, mato savo pristatomų darbų ne tik teorines, bet ir praktines galimybes - išradimus galima pritaikyti buityje, žemės ūkyje, maisto pramonėje.
Nuo ketvirtadienio Italijos Lombardijos regiono sostinėje Milane vyksta 27-asis ES jaunųjų mokslininkų konkursas EUCYS2015 (European Union Contest for Young Scientists, - ELTA). Šiais metais konkurse savo darbus pristato septyni Lietuvos atstovai - daug daugiau nei pernai. Skirtingose sekcijose lietuvaičiai pristato keturis darbus. Iš viso šiemet konkurse dalyvauja jaunieji mokslininkai iš 39 pasaulio šalių. Jie savo darbus pristato biologijos, chemijos, kompiuterijos, inžinerijos, matematikos, medicinos, fizikos, aplinkos ir medžiagų tyrimų, socialinių mokslų ir pasaulinei parodai „Expo 2015" skirtose maisto kategorijose. Geriausių darbų autoriai bus paskelbti ir apdovanoti pirmadienį.
Palangos senosios gimnazijos absolventai Gabrielė Bumbulytė ir Lukas Petreikis biologijos kategorijoje pristato darbą „Aruodinio straubliuko (Sitophilus granarius L.) elgesio modifikacija, panaudojant natūralius augalinius ekstraktus ir fizikinius veiksnius" (darbo vadovė Danguolė Baranauskienė). Darbu palangiškiai siekia įvertinti aruodinio straubliuko, vieno dažniausiai sutinkamų sandėliuojamų grūdinių kultūrų kenkėjų Lietuvoje, gadinančio varpinių kultūrų grūdus, miltus, sėlenas, elgsenos pokyčius, indukuojamus natūralių cheminių ir fizinių veiksnių. Po ne vienus metus trukusio tiriamojo darbo jaunieji mokslininkai sukūrė takelių metodą, leidžiantį stebėti ir įvertinti vabalų elgseną, ir pristatė aruodinių straubliukų elgesio tyrimą bei unikalų jų kontrolės metodą naudojant augalų ekstraktus.
Pasak G. Bumbulytės ir L. Petreikio, jų sukurta technologija itin pagelbėtų ūkininkams. Remiantis projektu grūdų aruode būtų galima sumontuoti gaudyklę su kenkėjus baidančiu ekstraktu ir taip iš aruodo išvyti kenkėjus.
„Į aruodo centrą įdedame gaudyklę, kurioje yra baidantis ekstraktas, ir tiesiog vabalai bėga į visas puses. O šonuose visur yra sudėtos gaudyklės su skylutėmis, kur vabalai įkrenta į lipnų skystį ir būna pagaunami. Mūsų kitas žingsnis ir būtų tai išbandyti praktiškai. Dabar viską padarėme teoriškai - susiradome augalus, faktorius, kurie tyrime veikia ar neveikia, ir paskutinis darbas - išbandyti praktiškai ir sužinoti, kokio kiekio reikia, kiek toli kvapas sklinda, koncentracija ir panašiai", - Eltai aiškino G. Bumbulytė. Tyrėja juokavo, kad tik vargu ar atsiras koks nors ūkininkas, sutiksiantis kenkėjais apkrėsti aruodą.
Likusius tris darbus EUCYS2015 konkurse pristato Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos absolventai, kurių darbams vadovavo Valentina Rakužienė.
Šiauliečiai Pijus Žagrakalys ir Simonas Pranys pristato darbą "Žemo dažnio virpesių įtaka sėklų dygimui ir augalo vegetacijai". Darbe nagrinėjama žemo dažnio garsinių virpesių įtaka augalų sėklų dygimo dinamikai bei augalo ankstyvajai vegetacijai. Augalų fenologinėms fazėms ir su tuo susijusiam jų produktyvumui didelę įtaką turi vegetacijos pradžia, sėjos ar sodinimo laikas.
Nuo 2013 m. atliekamu tyrimu jaunieji mokslininkai įrodė, kad žemu dažniu prieš daiginimą paveiktos sėklos greičiau sudygsta, iš tokių sėklų ankstyvosios vegetacijos metu užauginama daugiau žaliosios masės. Jų įsitikinimu, šis tyrimas gali padėti žemdirbystės versle, nes leidžia pagreitinti sėklų sudygimą ir taip sutrumpinti produkto augimą. Tai esą ypač aktualu auginant augalus, kurių dygimo metas sutampa su nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, kaip kad šiemet buvo Lietuvoje, kai vasarą šalį alino sausra. Be to, P. Žagrakalio ir S. Pranio darbas pristatomas maistui pasaulinės parodos "Expo 2015" skirtoje kategorijoje. Tyrėjai mano, kad darbą galima pritaikyti maisto pramonėje, žemės ūkyje.
Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos absolventai Ligija Andrijauskaitė ir Karolis Šikšnys pristato darbą "Žemo ir aukšto dažnio akustinių bangų poveikis mikromicetų struktūrai ir mikotoksinams". Jaunieji mokslininkai savo darbe tyrė labiausiai aplinkoje paplitusius pelėsius ir tai, kokią įtaką jų susidarymui, augimui bei išskiriamų mikotoksinų kiekiui turi išorės veiksniai - įvairūs paviršiai, pelėsio paveikimas skirtingo dažnio bangomis, apšvietimas skirtingo spektro šviesa.
L. Andrijauskaitė ir K. Šikšnys mano, kad jų tyrimo rezultatai gali būti pritaikomi diegiant ventiliacijos sistemas bei kondicionierius, nes šiose vietose sunku išnaikinti pelėsį cheminiais būdais, todėl, pavyzdžiui, būtų galima pritaikyti žemo ir aukšto dažnio akustinius virpesius jų augimo stabdymui bei metabolitų kiekio mažinimui. Darbas pristatomas inžinerijos kategorijoje.
"Galėtų naudoti pramonė apsaugai nuo pelėsio. Įmanoma būtų pagaminti, sakykime, dėžutę, kuri būtų panaši į mikrobangų krosnelę, kur būtų žemo ar aukšto garso generatorius, LED", - sakė K. Šikšnys.
"Statant pastatus būtų galima įrengti ventiliacijos sistemas su tam tikru žemo dažnio virpesių prietaisu ir su specifiniu apšvietimu, kad būtų apsidrausta nuo pelėsių, kad būtų kaip prevencinė priemonė pelėsiui, nes pelėsis, jeigu auga ventiliacijoje, paskui skleidžia į aplinką sporas, mikotoksinus, kurie yra kenksmingi žmonėms. Pritaikius ventiliacijose, to būtų galima šiek tiek išvengti", - neabejojo L. Andrijauskaitė.
Abiturientė Greta Patkauskaitė pristato darbą "Kaštoninių keršasparnių (Cameraria ohridella) atbaidymas / naikinimas kvapiąja pelargonija (Pelargonium odoratissimum)". Darbo tikslas - ištirti, koks kvapiosios pelargonijos poveikis kaštoniniams keršasparniams. G. Patkauskaitės darbas svarbus tame kontekste, kad šiuo metu ne tik Lietuvą, bet ir visą Europą niokoja kaštonų kenkėjai. Akyliau gamtą stebintieji jau seniai turėjo pastebėti, kad kaštonų medžiai anksčiau laiko paruduoja, numeta lapus. Taip yra, nes kaštonus užpuolė keršoji kaštoninė kandis Cameraria ohridella. Šie į kandis panašūs drugiai augalams tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje pridaro daug žalos: labai pažeidžiami lapai, mažėja sėklų svoris, fotosintezės produktų sandėliavimo talpa, reprodukcijos tikimybė. Tyrimu G. Patkauskaitė nustatė, kad kaštonų lapai, paveikti kvapiosios pelargonijos ištrauka, yra mažiau pažeidžiami kaštoninių keršasparnių ir yra žalesni nei jos nepaveikti. Darbas pristatomas aplinkos tyrimų kategorijoje.
"Tai - paprastas receptas, gamyba yra labai nesudėtinga. Kiekvienas gali skleisti tą idėją, kaimynams galima bendrauti ir tiesiog pasakyti, kad kiekvienas gali prisidėti prie kaštonų išsaugojimo, kadangi t.y. paprastas purškimas kvapiosios pelargonijos ištraukomis", - sakė tyrėja.
Lietuvos jaunųjų mokslininkų, kaip ir kitų, darbus keturiuose vertinimo turuose vertino tarptautinė komisija.
ELTA primena, kad šiemet Lietuvai atstovaujančių jaunųjų mokslininkų darbai atrinkti iš 100 konkurso nacionaliniam etapui pateiktų darbų. Nacionalinį konkurso etapą organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
Nuo 1989 m. Europos Komisijos organizuojamo ES jaunųjų mokslininkų konkurso tikslas - skatinti mokinius kurti mokslines idėjas, formuoti mokslinio mąstymo, tiriamojo darbo įgūdžius. Jame gali dalyvauti 14-20 metų jaunieji mokslininkai. Geriausieji bus apdovanoti piniginiais prizais bei kelionėmis mokslo tikslais.
Lietuva šiame konkurse dalyvauja nuo 1997 metų, jame dalyvavo 19 mūsų šalies atstovų. Per šį laiką Lietuva yra laimėjusi 14 prizų: tris prizus yra laimėjusios merginų komandos, 11- vaikinų. 6 prizus yra laimėjusios merginos, 9 - vaikinai.
Paskutinis prizas buvo laimėtas pernai vykusiame konkurse Varšuvoje - Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos abiturientas Matas Navickas laimėjo trečiąją vietą už ketverius metus darytą darbą "Obels Malus baccata x Malus prunifolia pražydinimas in vitro", kurio metu išaugino miniatiūrinę žydinčią obelį mėgintuvėlyje. Tokios obelys užauga iki 7 m aukščio, žydi raudonai ir veda maždaug 1 cm dydžio obuolius. o M. Navickas mėgintuvėliuose jas užaugino iki 5 cm aukščio. Be to, joms nužydėjus jas galima persodinti ir auginti vazonėliuose.
