Kas patrauks paskui juos? Jei stebėsite laukuose baltuojančius gandrus, būtinai prisiminkite šį susitikimą – kas žino, ar šiemet juos dar regėsime... Apie gandrus pakalbėti bus ir daugiau progų – juos išlydint. Tačiau gali būti, kad tada jų jau nematysime.
Gandrai skrenda žiemoti į Afriką, todėl dabar galime tik stebėtis – negi jie išsigando šios kaitros? Paukščiai nieko neišsigando, tiesiog jiems atėjo metas skristi, keliauti, kaip ir kitiems vasaros paukščiams. Tiesa, šiemet jie šiek tiek vėluoja.
O gal vėluoja ne paukščiai, bet mes buvome įpratę regėti juos, išskrendančius vis anksčiau ir anksčiau? Gali būti, nors skuba ne visi.
Štai ką tik prie Kuršių marių, Juodkrantėje ir Nidoje, teko stebėti didžiųjų ančių jauniklius, kurie buvo dar labai įvairaus amžiaus. Vienos vados septyni ančiukai buvo jau auginantys plunksnas, o vienas jauniklis, plaukiojantis su savo mama antimi, buvo dar visai pūkuotukas – gal tik savaitės amžiaus. Skaičiuojant paprastai, kiaušinis, iš kurio jis išsirito, buvo padėtas pačiame birželio gale ar liepos pradžioje.
Didžioji antis nėra ta rūšis, pagal kurią galima spręsti apie metų laikus ir paukščių ciklus. Didžiojoje Britanijoje jų, panašiai kaip ir karvelių keršulių, jaunikliai randami visus metus. Taigi – net žiemą. Olandijoje, Prancūzijoje šios rūšys peri taip pat pagal kitokius, nei mes įsivaizduojame, terminus. Net varnėnai ten peri po dvi vadas.
Tokie biologijos ir veisimosi ciklų pokyčiai – ne gamtos ir ne klimato kaitos rezultatas. Tai – mūsų, žmonių, įtaka. Ar atkreipėte dėmesį, kad taip elgiasi tik prie žmogaus gyvenantys, miestuose žiemojantys ir iki valios papildomo lesalo gaunantys paukščiai? Deja, taip nesidaugina juodieji gandrai ar kiti retieji paukščiai.
