Senyvo amžiaus Palangos gyventoja, nuomojanti stovyklavietę, GRYNAS.lt žurnalistams pasakojo, kaip saugo muilinę guboją. Moteris su pasididžiavimu rodė šį augalą pas save darželyje ir teigė, kad jį šventai saugo.
„Pas mane dar auga guboja, o visur kitur jas jau iššienavo. Aš neleidžiu šienauti mano gubojos, labai ją saugau, juk ši rūšis yra nykstanti ir saugoma, net į Raudonąją knygą įrašyta“, - kalbėjo moteris.
Iš tiesų muilinė guboja yra įrašyta ne į Raudonąją knygą, o į invazinių rūšių sąrašą. Ir šį augalą reikia ne saugoti, o naikinti.
Saugoti tikrai nereikia
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas pasakojo apie tai, kodėl reikia naikinti muilinę guboją.
Anot specialisto, galbūt žmonės gali susipainioti, nes sovietmečiu šis augalas iš tiesų buvo saugotas: „Nemažai invazinių augalų sovietmečiu ir atkeliavo į Lietuvą, tarkime, Sosnovskio barštis atkeliavo kaip žemės ūkio kultūra, tačiau po to paaiškėjo, kad augalas labai pavojingas. Muilinė guboja, matyt, buvo saugota dėl savo šaknų sistemos, ją bandė sodinti kaip kopas sutvirtinančią priemonę, tačiau iš tiesų ji nei kopas sutvirtino, nei kažkokią kitą naudą davė.“
Pašnekovo teigimu, gubojo šaknų tinklas yra didelis ir kažkiek galbūt kopas sulaiko, tačiau pajūryje taip pat turime ir kalnapušę – dar vieną ne vietinį augalą.
„Kalnapušės iš senų laikų ten užsilikusios, o jų gaisrai sunkiai užgesinami. Kuršių nerija apskritai yra kraštas, sukurtas žmonių rankomis, ten mažai liko kažko natūralaus. Tačiau kol kas muilinė guboja nėra prioritetinė rūšis naikinimui valstybės mastu. Prioritetas šiuo metu yra Sosnovskio barštis. Kai kurie invaziniai augalai yra gražūs ir žmones suku įtikinti, kad juos reikia naikinti. Bet gubojos tikrai nereikėtų specialiai saugoti, o platinti ją yra draudžiama“, - priminė V. Graičiūnas.
Už invazinių augalų platinimą ir sodinimą gresia bauda nuo 7 iki 28 eurų.
