Žvejai piktinasi, kodėl gamtoje uogautojams ir grybautojams nėra prievolės bent 20-30 metrų „sukultūrinti“ aplinką bent 20–30 m aplink automobilį. Aplinkos ministerija nė neketina priimti kokio nors teisinio akto, „atkuriančio“ lygybę. Mat būtų sudėtinga nustatyti, kam iš grybautojų ir uogautojų pritaikyti sankcijas už šiukšlinimą automobilių stovėjimo aikštelėse su perpildytais konteineriais.
Miške taikomos bendrosios taisyklės
“Labai lengva įvertinti, kam iš mėgėjų žvejų skirti baudą, o su grybautojais ir uogautojais būtų gerokai sudėtingiau, todėl jiems taikomos bendrosios taisyklės. Apibrėžti tam tikrą spindulį aplink automobilį būtų ne visiškai teisinga, nes realybėje atsitiktų taip, kad žmonės, atvažiavę į mišką, iš viso neturėtų kur statyti automobilių, nerizikuodami užsidirbti baudos. Yra įvairiausių aikštelių, kur suvažiuoja poilsiautojai, tačiau prie jų komunalininkai ne visada suspėja laiku išgabenti šiukšles“, – argumentus vardija Aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
Lietuvos miškuose prasidėjus uogų, kai kur ir kur ne kur – ir grybų, sezonui, pasipylė ir pulkai miško šių gėrybių rinkėjų. Deja, tarp jų pasitaiko ir tokių, kurie nepaiso ar nežino uogavimo ir grybavimo, taisyklių, todėl šiukšlinimas, viceministro žodžiais, šiuo metu nėra pats svarbiausias pažeidimas. Aplinkos ministerija primena, kad taisyklių laikytis privalu visiems, o pažeidėjams
gali būti skiriama administracinė bauda. Besilankantys miške turi žinoti, kad rinkti dabar derančias mėlynes naudojant specialias rinktuves, – vadinamąsias šukas, – griežtai draudžiama.
„Jos mėlynių uogienojus palieka be lapų ir pumpurų – taip žalojami ištisi plotai uogienojų“, – žalą gamtai įvardija L. Jonauskas.
„Kitas dalykas – kaip statomi automobiliai. Miško lankytojai turi žinoti, kad įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis galima tik keliais. Tačiau vis dar atsiranda tokių, kurie, nepaisydami, kad žalojamos samanos, kerpės, uogienojai, stato transporto priemones, kaip papuola. Ypač miško gėrybių turtinguose plotuose suvažiuoja tiek grybautojų, kad dažnai automobilių net nėra kur statyti, jie palieka automobilius miško keliukuose, užkirsdami galimybę pravažiuoti specialiajam transportui ir pažeidžia priešgaisrinio saugumo reikalavimus. Mūsų pareigūnai tikrina, kad nebūtų šių pažeidimų, o kartu jų buvimas drausmina ir šiukšlintojus“, –įsitikinęs aplinkos viceministras.
Problemą spręs ir taros supirkimo taisyklėmis
Pasak L. Jonausko, kitais metais jau turėtų įsigalioti ir taros supirkimo taisyklės, kuriomis pagal kurias vadovaujantis bus superkami plastikiniai buteliai ir kitos pakuotės:. „Todėl tikimės, kad šios atliekos nebebus mėtomos miške, jas atsinešę žmonės ir išsineš, o šiukšlių miškuose gerokai sumažės.“, - sako viceministras.
Beje, kai kuriose saugomose teritorijose Aplinkos ministerija jau taiko europinį modelį – nebestato konteinerių prie aikštelių. Mat anksčiau žmonės į juos mesdavo ne tik po poilsio gamtoje atlikusias šiukšles, bet ir atsikratydavo namuose nereikalingų daiktų ir atliekų. Todėl konteineriai labai greitai būdavo perpildyti. Dabar, kai jų nebeliko, kultūringi ir atsakingi žmonės šiukšles susirenka ir išsigabena.
„Juk į gamtą atsinešame gerokai daugiau,. Iškylai pasibaigus, maistas būna suvalgytas, gėrimai išgerti – belieka su savimi pasiimti tik tuščias pakuotes. Tai sudaro vos dešimt 10 procentų% atsigabento svorio, taigi tikrai nėra sudėtinga ir sunku visa tai parsivežti namo. Europinis modelis
pasiteisino ir Lietuvoje – kur nebėra konteinerių, nebėra ir šiukšlių“, – tikina pašnekovas.
Jei anksčiau dažnas nesusivokdavo ir atliekas miške šveisdavo per petį, o dabar tokių atvejų pasitaiko gerokai mažiau.
„Žmonės tampa sąmoningesniais, pilietinės akcijos ir talkos duoda rezultatų. Jau suvokiama, kad šiandien išmestus, šiukšlė po metų, dviejų ar net dešimties, šiukšlė niekur nedings, nes nei ežiukai, nei šernai, nei lapės nesutvarkys, neišneš jų iš miško,. Todėl sugrįžus į tą pačią vietą po kažkiek laiko pačiam teks peržengti per „bambalius“ ar tetrapakus. Tiems, kurie vis dar šveičia atliekas per petį, palinkėsiu, kad per kitą petį jiems patapšnotų pareigūnas“, – šmaikštauja L. Jonauskas.
Žvejai dar susiraukę, bet surenka
Aplinkos viceministras teigia pastebėjęs, jog nepaisant to, kad Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės pakeistos palyginti neseniai, žvejai drausmingai surenka paliktas atliekas. Tiesa, dauguma tai daro ne pačiais maloniausiais veidais.
„Tačiau iš kitos pusės, šis veiksmas įpareigoja ir visus kitus, neretas šiukšlintojus subara, sudrausmina, pabrėždamas, kad į apšnerkštą vietą nebus malonu ateiti kitam ir pačiam sugrįžti. Žvejai vieni prieš kitus jau prisilaiko drausmės“, – teigia aplinkos viceministras.
Jo žodžiais, žvejai mėgėjai žvejybai renkasi geriausias vietas, todėl būtent jose dažniausiai paliekama tai, kas nereikalinga. Įsigaliojus taisyklių pakeitimui, ir žinodami, kad už tai gali būti nubausti, žmonės vos atėję į žvejybą stengiasi surinkti, sutvarkyti aplinką.
„Pakeitimas galioja antrus metus. Pirmaisiais metais aplinkosaugininkai žiūrėjo ne taip griežtai, elgėsi prevenciškai, dažniausiai tik įspėdavo, o šiemet jau principingesni, surašytas ne vienas protokolas. Žinoma, dėl numesto degtuko popierius negadinamas, tačiau jei žvejybos vietoje mėtosi gamtos nepuošiančios atliekos, išsisukti praktiškai nepavyksta niekam“, – sako pašnekovas.
Viceministras teigia, kad sunku įvardinti šalies biudžetą papildžiusių baudų sumą, mat bauda už Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pažeidimą apiforminamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 straipsnio 1dalį, pagal kuri1 baudos renkamos ir už kitus pažeidimus: neteisėtus, draudžiamus žvejybos įrankius, žvejybos leidimo neturėjimą ir pan.
„Atskirti šioje vietoje neįmanoma., žinome, kad suma nemaža, tačiau kokią jos dalį sudaro baudos už šiukšlinimą ar prišiukšlintos vietos nesutvarkymą, pasakyti neįmanoma. Kai pradėjome taikyti visas aplinkosaugines sankcijas, aplinkosaugininkams nuėmus sumažinus didžiąją dalį darbo kabinetuose ir pareikalavus, kad jie dirbtų gamtoje, baudų skaičius gerokai padidėjo“, – tikina L.
Jonauskas. Beje, už prišiukšlintą žvejybos vietą gresia bauda nuo 7 iki 57 eurų.
