Atrodytų, kokių dar dovanų gali reikėti bitėms, kamanėms ir kitiems vasaros vabzdžiams. Ar jiems nepakanka vasaros, drėgmės ir šilto oro? Taip, šie aplinkos veiksniai yra labai svarbūs, tačiau jie vabzdžiams dar nesukuria jaukaus ir pilnaverčio pasaulio. Reikia ko nors skanaus...
Vabzdžių mitybos specifika stebina ir žavi - apie 20 tūkst. rūšių taip „pasidalinę“ juos supančio pasaulio maistinius išteklius, kad nė viena rūšis nestelbia kitos, nė viena dėl to neskursta. Kiekviena rūšis turi savo mitybinį augalą, netgi mėgiamas jo dalis, kiti gyvena jau suskaidytų, yrančių augalų sąskaita. Tiesa, yra rūšių, kurios nesimaitina suaugėlio stadijoje, o tenkinasi tik lervos gautu maistu ir sukaupta energija. Daugeliui šių vabzdžių labai tinka pūvantys, sutrešę medžiai, kelmai, dirvoje esančios šaknys. Nemaža dalis skaido ir naudoja mūsų sukauptas medžiagas ir atsargas. Todėl norėdami jiems padėti mes žinome ką daryti - palikti senus stuobrius, išvartas, nedeginti sodo lapų.
Mūsų dovanos bitiniams ir kitiems nektarą bei žiedadulkes renkantiems vabzdžiams yra kur kas įdomesnės ir dailesnės - tai žydintys augalai, jų pievos, ploteliai, lysvės. Bitininkai tokias pastangas supranta, jie sėja, augina medingaisiais vadinamų augalų plotus. Tai labai padeda bitėms tada, kai ištinka sunkesnis metas, kai baigiasi gamtoje esantys žiedai. Tokie „pertrūkiai“ įmanomi Vidurio Lietuvoje, kur laukuose vyrauja monokultūrų laukai, taip pat smėlingoje Pietų Lietuvoje. Medingieji augalai ir jų auginimas bitininkams turi prasmės tik sėjant didelius plotus. Tačiau ne visada mes turime gyventi tik nektaru aprūpindami pramoninius bitynus. Kiekvienoje sodyboje, sode, darže gali būti nors viena visą vasarą žydinti augalų lysvė, kuri taptų svaria paspirtimi daugeliui bitinių vabzdžių, drugiams. Neabejotinai paskui šiuos vabzdžius atkeliauja ir vapsvos, vorai, blakės. Gamta gyva savo įvairove.
Taigi, kaip gali atrodyti vabzdžiams skirta sodo lysvė? Ką joje sėti ir sodinti? Lysvės ar medingiems augalams skirti ploteliai turėtų būti pakankamai nuošalioje, saulėtoje vietoje. Augalų, žydinčių visą vasarą, nedaug, tačiau daugelio rūšių žydėjimą galima išdalinti taip, kad kas nors vabzdžiams (ir mūsų pačių geroms emocijoms) tektų bet kuriuo metu. Vėlyvą pavasarį tam labai tinka meškinis česnakas (jo sėklų, kaip ir kitų augalų, įsigysite sodininkų parduotuvėse), margalapės plautės, po jų ateina metas tikrosios vasaros rūšims. Kol auga saulėgrąžos, facelijos, pradeda žydėti čiobreliai, o dar prieš juos - darželinės blizgės, kurpelės, pentiniai, vabzdžių labai mėgstamos rezetos, dedešvos.
Jeigu ploto turim pakankamai, čia puikiai tiks įvairios pupelės, žirniai ir agurkai bei cukinijos - tai iš ko ir mes gausime naudos. Birželio gale pradeda žydėti mėtos, katžolės, melisos, po jų - raudonėliai, juozažolės, levandos, visi įmanomi prieskoniniai augalai. Ypatingu reiškiniu tampa bitinės facelijos žydėjimas. Šis iki 50-70 centimetrų aukščio augalas žydi apie porą mėnesių ir tampa nepaprastu bitinių vabzdžių viliotoju bei maitintoju. Turint vietos pravartu facelijų plotelius sėti kas savaitę ar dešimtadienį, tada jų žydėjimo laikas dirbtinai pratęsiamas. Labai naudinga vabzdžiams vaistinė agurklė, tūbės, įvairios linažolės ir veronikos, taip pat šalavijai, bazilikai, dašiai, debesylai ir įvairiausios astrinių (graižažiedžių) rūšys - medetkos, dagiai, bajorės, bandreniai. Daug kas augina geltonuosius ir baltuosius barkūnus, įvairius dobilus. Galima pasiekti, kad augalai sode žydėtų bent 3-4 mėnesius.
Bitinių vabzdžių įvairovė išlieka tik ten, kur yra pakankami augalų, galinčių aprūpinti labai specializuotas rūšis. Laukinių vabzdžių apsauga yra ne mažiau svarbi, kaip mūsų naminių bičių „maitinimas“, todėl bet kokios sudėties ilgai žydintys, nektarą teikiantys augalai turėtų tapti ne tik privataus sodo, bet ir ūkininko, auginančio trumpai žydinčias monokultūras, žemės sklypo privaloma dalis. Visi turime suprasti, kad ši lysvė ar plotas yra ne kas kita, kaip kompensacija gamtai už tuos augalus, kurių žydinčių gamtoje bitiniai vabzdžiai rasti negali.
