Trečiadienį prasideda 2015 m. „Žalioji savaitė" – didžiausia Europoje aplinkos politikai skirta konferencija, kurioje bus nagrinėjamos tokios tendencijos priežastys ir svarstoma, kaip sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą, skelbiama Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje išplatintame pranešime spaudai.
Už tvarią plėtrą atsakingas pirmasis Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė: „Privalome išlaikyti Europos biologinę įvairovę, nes ja grindžiama tiek mūsų gyvenimo kokybė, tiek ekonomika – mūsų sveikata ir gerovė. Biologinei įvairovei kyla grėsmė, tad turime tinkamai ją apsaugoti. „Žalioji savaitė" suteiks informacijos, kuri bus naudinga šiuo metu vykdomai gamtos direktyvų tinkamumo patikrai, – bus ieškoma būdų, kaip patobulinti direktyvas ir palengvinti jų įgyvendinimą neatsisakant tikslų, kurie yra tokie svarbūs mūsų piliečiams.“
Už aplinką, jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Karmenu Vella teigė: „Šiose ataskaitose yra nerimą keliančių statistinių duomenų, tačiau iš jų taip pat matyti, kaip svarbu imtis kryptingų veiksmų ir apsaugoti biologinę įvairovę nuo kurios priklausome. Mūsų uždavinys – pasinaudoti laimėjimais ir perkelti juos į kitas sritis.“
Komisijos finansuojamos naujausios raudonosios knygos, paskelbtos po paskutinės Gamtos būklės ataskaitos, irgi atskleidžia sudėtingą Europos laukinės gamtos būklę. Iš jų matyti būtinybė skubiai imtis veiksmų. Jos taip pat rodo, kokios veiksmingos gali būti pastangos gerinti pažeidžiamų ekosistemų būklę.
Nepaisant kai kurių sėkmingų pastangų apsaugoti biologinę įvairovę, daug žuvų išteklių mažėja dėl peržvejojimo, žemės paskirties keitimo, taršos, infrastruktūros plėtros ir klimato kaitos. Nors atlantinių menkių ir paprastųjų tunų ištekliai atsigauna, kitų komercinių jūrų žuvų išteklių valdymo rezultatai nėra tokie geri. Didžiausia grėsmė iškilusi rykliams ir rajoms – 40,4 proc. jų gresia išnykimas, o 39,7 proc. jų populiacijų mažėja. Sparčiai nykstantis europinis plokščiakūnis ryklys (Squatina squatina), kadaise gyvenęs visuose Europos vandenyse, dabar aptinkamas tik Kanarų salose.
Iš 533 nagrinėtų paukščių rūšių išnykimo pavojus gresia 13 proc. (t.y. 67 rūšims, iš kurių 10 yra sparčiai nykstančios). Nyksta tokie žinomi paukščiai, kaip stepinė pempė, rusinė starta ir laibasnapė kuolinga. Tačiau tikslingais ES iniciatyvų paskatintais veiksmais pavyko apsaugoti 20 rūšių, kurioms kadaise grėsė išnykimas. Dabar jos priskiriamos keliančioms nedidelį susirūpinimą. Tai yra tokios rūšys, kaip garbanotasis pelikanas, Eurazijos storkulnis, juodasis peslys ir stepinis pelėsakalis.
