„Viskas vyko šiltnamyje, sodų bendrijoje, esančioje Mikailiškių kaime, Sudervės seniūnijoje, Vilniaus rajone, netoli Neries regioninio parko. Seniai žinojome, kad pas mus yra žalčių, tačiau, kad puola rupūžes, pamatėme pirmą kartą ir toks vaizdas nustebino“, - pasakojo Tomas.
Vis dėlto vyras teigė neišsigandęs gyvių dvikovos: „Šiaip žalčius sutinkame ne pirmą kartą. Jie įsirango per plyšius į šiltnamį, todėl manęs asmeniškai toks vaizdas neišgąsdino. Aš ne pirmas jį pamačiau. Pamatė kiti žmonės, tiesiog sugalvojau, kad reikia viską nufotografuoti ir nufilmuoti. Ta rupūžė žalčiui vis dėlto pasirodė per didelė, truputį pajudinus žaltį su pagaliu, jis rupūžę atrijo ir nukeliavo kiekvienas sau.“
Neseniai GRYNAS.lt skelbė, kad žalčius nufilmavo ir gamtos mokslų studentė Jolita Pretkutė. Studentė sakė, kad žalčiai išlindo iš nedidelių krūmų. Visgi šiuos roplius kai kas painioja su gyvatėmis. Ir tik pamatę juos deda į kojas. Tačiau studentė iš karto suprato, kad tai yra žmogui nepavojingi žalčiai ir ėmė juos filmuoti.
Žalčiai yra gana judrūs ir greiti ropliai, kurie gerai plaukioja ir nardo. Po vandeniu išbūna apie tris minutes. Negalėdami pabėgti nuo persekiotojų, šie žalčiai šnypščia ir gąsdina staigiais galvos judesiais. Pagauti ginasi išpurkšdami iš kloakos labai nemalonaus kvapo, balkšvai gelsvą skystį. Jei reikia, apsimeta negyvais. Tuomet suglemba, išsižioja, tačiau paleisti greitai „atgyja“. Gyvena vandens telkinių pakrantėse, užliejamose pievose, pelkėse, drėgnuose miškuose. Sutinkami ir prie sodybų, senose kirtavietėse.
Medžioja sausumoje ir vandenyje, grobį ryja gyvą. Minta varliagyviais, jų buožgalviais, kartais driežais, mažomis žuvytėmis ir smulkiais paukščiais ir žinduoliais. O dar nesuaugę jaunikliai minta vabzdžiais.
