Tinklas sukurtas vadovaujantis Paukščių ir Buveinių direktyvų nuostatomis. Tačiau Europos nevyriausybinės organizacijos yra labai sunerimusios dėl direktyvų ir gamtos ateities. Spaudžiama gamtosaugai priešiškų jėgų, Europos Komisija ėmėsi šių direktyvų peržiūrėjimo, o nevyriausybinės organizacijos yra įsitikinusios, kad direktyvas bus siekiama susilpninti.
Nevyriausybinės organizacijos ragina pasisakyti
Tarptautinės nevyriausybinės gamtosaugos organizacijos BirdLife, European Environmental Bureau, Friends of the Earth Europe ir WWF vykdo kampaniją „Pavojus gamtai!“, siekdamos, kad Europos gamtą saugantys įstatymai liktų galioti. Šiuo metu Europos Komisijoje yra peržiūrimos Paukščių bei Buveinių direktyvos ir nevyriausybininkai pasiekė, jog savo nuomonę galėtų išsakyti visuomenė. Tikimasi, kad visuomenei pateikus teigiamą esamos gamtosaugos vertinimą bus lengviau siekti, kad išliktų esamos direktyvų nuostatos.
Europos Komisija rengia viešas konsultacijas su visuomene dėl Europos Sąjungos gamtosaugos įstatymų tinkamumo ir sukūrė klausimyną, kurį gali užpildyti kiekvienas, besidomintis gamta. Visuomenė savo valią dėl direktyvų tinkamumo kviečiama išreikšti iki 2015 m. liepos 24 dienos. Labiausiai reikalingi atsakymai tų, kurie su Paukščių ir Buveinių direktyvomis yra susipažinę. Visgi niekada nevėlu jomis pasidomėti. Pildant klausimyną prašoma atsakyti, ar jums svarbi gamtos apsauga, ar esate girdėję apie „Natura 2000" teritorijas ir Buveinių bei Paukščių direktyvas, ar šios direktyvos yra svarbios gamtos apsaugai ir pan. Į Europos Komisijos pateiktus klausimus galite atsakyti ČIA.
Kam skirtos Paukščių ir Buveinių direktyvos?
Ne paslaptis, kad Vakarų Europos gamta smarkiai nukentėjo antroje praėjusio amžiaus pusėje, kai buvo be skrupulų naikinama plečiant ūkį ir pramonę. Iškirsti ar vienos rūšies medžių plantacijomis paversti miškai, nusausintos šlapynės, gausiai tręšiami neaprėpiami monokultūrų laukai lėmė itin spartų laukinių augalų ir gyvūnų rūšių nykimą.
Visų pirma buvo susirūpinta paukščiais. Sunaikinus natūralios gamtos plotus paukščiams neliko vietų perėti, maitintis, apsistoti migracijų metu. Vakarų Europos šalyse nykstančia rūšimi tapo net baltasis gandras. Tarptautinė paukščių apsaugos organizacija, suprasdama, kad paukščių apsaugai yra būtini bendri suderinti Europos šalių veiksmai, pasiūlė sukurti paukščių išsaugojimui skirtų teritorijų tinklą. 1979 m. Europos Bendrijos šalys narės priėmė direktyvą dėl laukinių paukščių apsaugos, kuri ir vadinama Paukščių direktyva. Direktyva siekiama saugoti paukščius, jų kiaušinius, lizdus ir buveines. Lietuvoje išskirtos 77-ios paukščių apsaugai svarbios teritorijos, jos skirtos tokiems paukščiams kaip žalvarnis, juodasis gandras, erelis rėksnys, žvirblinė pelėda ir daugeliui kitų.
Augalų, vabzdžių, roplių, žvėrių apsaugai skirta Buveinių direktyva buvo priimta gerokai vėliau – 1992 metais. Visų pirma šia direktyva siekiama išsaugoti natūralias buveines (įvairių tipų miškus, natūralias pievas, pelkes ir pan.) kaip laukinės gamtos pamatą, taip pat išskiriamos augalų ir gyvūnų rūšys, kurių išlikimui reikalingi bendri Europos Sąjungos šalių veiksmai. Buveinių direktyvos antrame priede išvardintos gyvūnų ir augalų rūšys, kurioms reikalingos „Natura 2000 teritorijos. Šiose teritorijose ribojama augalų ir gyvūnų išlikimui grėsmę kelianti veikla, pvz., neleidžiama sausinti šlapynės, užtvenkti upės, iškirsti miško ir pan.
Lietuvoje didelė dalis išskirtų „Natura 2000" teritorijų sutampa su jau anksčiau įsteigtais draustiniais, rezervatais ar parkais, tuo patvirtinant Lietuvoje iki stojimo į Europos Sąjungą išvystyto gamtos apsaugai svarbių teritorijų tinklo aktualumą. Žmogaus įtaka natūraliems gamtos procesams daugelyje šių teritorijų jau anksčiau buvo ribojama ir teritorijų apsauga netapo griežtesnė dėl „Natura 2000" statuso.
Iš esmės Paukščių ir Buveinių direktyvomis siekiama darnios laukinės gamtos ir žmogaus kaimynystės, raginama dalinantis teritorijas dalį jų palikti laukinei gamtai, kad paukštis turėtų, kur saugiai susukti lizdą, žuvys neršti, pelkių augalai išbarstyti savo sėklas. Ūkinė veikla „Natura 2000" teritorijose, jei ji nedaro tiesioginės neigiamos įtakos saugomoms rūšims, nėra draudžiama, priešingai, dalies rūšių išlikimui yra svarbus ir remiamas aplinką tausojantis ūkininkavimas.
„Natura 2000" teritorijos Lietuvos žvėrims
Iš Buveinių direktyvoje išvardintų žinduolių Lietuvoje „Natura 2000" teritorijos yra įsteigtos keturioms rūšims: ūdrai, lūšiai ir šikšnosparniams - kūdriniam pelėausiui bei europiniam plačiaausiui. Vienoje „Natura 2000" teritorijoje gali būti saugomos ir įvairios buveinės, ir ten esančios augalų, vabzdžių, paukščių, gyvūnų rūšys.
Pavyzdžiui, Čepkelių, Viešvilės ar Kamanų rezervatai kartu yra ir „Natura 2000" teritorijos. Jose saugoma visa gausybė buveinių ir rūšių. Ūdra Lietuvoje yra saugoma septyniasdešimt vienoje „Natura 2000" vardą turinčioje teritorijoje, lūšis – aštuoniose teritorijose, europinis plačiaausis – vienuolikoje, kūdrinis pelėausis – aštuoniose. Šikšnosparniams „Natura 2000" teritorijos daugiausia įsteigtos Kauno fortuose, ūdroms – įvairių upių atkarpose ir ežeruose, lūšiai – Biržų, Žaliojoje, Karšuvos ir Šimonių giriose, Taujėnų-Užulėnio, Rietavo miškuose, Viešvilės rezervate ir Žemaitijos nacionaliniame parke.
Reikalavimus, kaip turi būti saugomos išskirtos buveinės, kiekviena valstybė narė nusistato pati. Lietuvoje Bendruosiuose buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose yra apibrėžta, kad ūdrų buveinėse negali būti tiesinamos upių vagos, sausinamos buveinės, negali būti medžiojama su spąstais, taip pat ribojamas plaukiojimas motorinėmis priemonėmis gegužės-liepos mėnesiais, negali būti žvejojama statomais tinklais, neturinčiais specialių ūdras apsaugančių priemonių.
Lūšių buveinėse ribojamas žmonių lankymasis, miškų kirtimai, kiškių ir stirnų medžioklė, nemedžiojama su varovais ir šunimis. Šikšnosparnių buveinėse į vandens telkinius negali būti išleidžiami nutekamieji vandenys, kertami drevėti medžiai, negali būti trikdomi žiemojantys šikšnosparniai ir pan. Taip pat yra numatyta, kokie veiksmai šiose buveinėse turėtų būti skatinami.
Reikia pastebėti, kad vienoms rūšims suteikta apsauga teigiamai veikia ir kitas rūšis, nes įvairių gyvūnų poreikiai yra panašūs: išlaikomos natūralios upių vagos svarbios ne tik ūdrai, bet ir įvairiems vandens gyvūnams. Drevėti medžiai tarnauja ne tik šikšnosparniams, o ramybe miško tankmėje džiaugiasi ne tik lūšys. Tad „Natura 2000" teritorijos naudingos visai gamtai.
Buveinių direktyvos antrame priede yra nurodytos ir dar kelios žvėrių rūšys, kurios yra Lietuvos faunos dalis: vilkas, bebras, stumbras, pilkasis ruonis ir paprastoji jūrų kiaulė. Lietuva, pateikusi duomenis, kad stojimo į Europos Sąjungą laikotarpiu šalyje gyveno stabili 500 vilkų populiacija, gavo išimtį vilkams nesteigti saugomų teritorijų, taip pat gauta išimtis nesteigti saugomų teritorijų gausiai šalyje gyvenantiems bebrams, nors didžiojoje dalyje Europos vilkams ir bebrams yra steigiamos „Natura 2000„ teritorijos.
Lietuva nėra įsteigusi „Natura 2000„ teritorijos stumbrams, nors pagal Buveinių direktyvą tokia teritorija privalėtų būti. Taip pat Lietuva neįsteigusi saugomos teritorijos pilkiesiems ruoniams, kurie lankosi Lietuvai priklausančiuose Baltijos jūros vandenyse, ir paprastajai jūrų kiaulei, apie kurios buvimą mūsų vandenyse stinga duomenų.
Kuo svarbios Paukščių ir Buveinių direktyvos?
Paukščių ir Buveinių direktyvos yra svarbios dėl to, kad jose numatyti aiškūs kriterijai, kaip gamta turi būti saugoma. Buveinių direktyva atkartoja Berno konvencijos, sukurtos gerokai anksčiau – 1979 metais, pagrindines idėjas. Berno konvencija (Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos konvencija) deklaravo ją pasirašiusių šalių norą išsaugoti laukinę gamtą, tačiau ji stokojo aiškių apibrėžimų, kaip tas noras turi būti įgyvendinamas, kokių priemonių turi būti imamasi gamtai saugoti.
Būtent dėl to, kad Berno konvencija buvo vangiai įgyvendinama ir laukinė gamta toliau nyko, Europos Bendrijos narės sukūrė naują dokumentą – Buveinių direktyvą, kurioje konkrečiau apibrėžti gamtosaugos mechanizmai, taip pat sąlygos, kuriomis gali būti nesilaikoma keliamų reikalavimų. Konkrečios direktyvose nustatytos priemonės, kaip saugomų teritorijų steigimas, įpareigojimas užtikrinti gerą gyvūnų populiacijų būklę, kurios samprata aiškiai apibrėžta, draudimas gaudyti saugomų rūšių gyvūnus ir pan., lemia šių dokumentų svarbą, o taip pat tų, kurie norėtų aptakesnių gamtosaugos įstatymų, nepasitenkinimą.
Europos mokslininkai mato aiškius Paukščių ir Buveinių direktyvos nuopelnus gamtosaugai. Paukščių direktyva padėjo įvairioms šalims išsaugoti tokius paukščius kaip girnovė, jūrinis erelis, mažasis kormoranas ir kitus, kurių populiacijų būklė pagerėjo ėmus juos saugoti pagal direktyvos nuostatus. Įvairiuose Europos kraštuose pasirodė anksčiau pranykę žvėrys, pavyzdžiui, stambieji plėšrūnai, tokie kaip vilkai, meškos, lūšys. Nors Lietuvoje laukinė gamta nebuvo taip nualinta, kaip Vakarų Europoje, bendras su kitomis šalimis gamtos apsaugos teritorijų tinklas ir tarptautinės bendruomenės išdiskutuoti gamtosauginiai sprendimai yra neabejotinai naudingi ir Lietuvos gamtai, o kartu kiekvienam iš mūsų.
