Žalos kaip skruzdės nedaro

Skaitytojas skundėsi, kad blakės jo namų aplinkoje atsirado lyg iš niekur ir jų priviso tiek daug, kad terasoje nemalonu sėdėti. Todėl vyras ėmė sukti galvą, kaip jas išprašyti lauk.

Savo ruožtu Kauno marių regioninio parko vyr. specialistas, biologas Giedrius Vaivilavičius GRYNAS.lt teigė, kad nėra nieko keisto, kad blakės kareivėliai atklydo į miestą. Tai gana dažnai pasitaiko, tačiau kokios priežastys tai lemia, jis pasakyti negalėjo.

„Tikrai kaip išprašyti lauk nepatarsiu, nebent patarčiau pasidžiaugti, kad gyvena šalia. Jos gi nedaro žalos kaip kokios skruzdėlės - nelandžioja ir negadina maisto ar kažko kito. Esu matęs blakių kareivėlių ir ant šaligatvių. Dėl kokių priežasčių jos ten gyvena – sunku pasakyti“, - kalbėjo G. Vaivilavičius.
Blakių kareivėlių gausiausia aplink kelmus, ant medžių kamienų, tvorų, malkų, lapų krūvų. Ypač mėgsta liepas, nes maitinasi jų sėklomis. Šie vabzdžiai iškilus pavojui nuo priešų ginasi paskleisdami nemalonų kvapą arba atrydami specifinį skystį.
Citata

Anot jo, galbūt žmogus savo veikla sukūrė nišas, kurios blakėms kareivėliams patiko, ir dėl to šie vabzdžiai ten ir įsikūrė. „Norint vabzdžius išprašyti, reikėtų žiūrėti, kokia yra jų buveinė, ko jie ten ieško. Reikia naikinti buveinę, bet ne juos pačius. Tokiu būdu jie išsikraustytų“, - samprotavo biologas.

O paklaustas, ar neapsikentus vabzdžių draugijos, galima juos naikinti cheminėmis priemonėmis, gamtininkas kritiškai įvertino tokius veiksmus: „Niekam dar blakės kareivėliai nėra užkliuvę, kad jas kas norėtų naikinti – keista labai. Aišku, jos krenta į akis, nes yra raudonos su juodais taškeliais. Blakės turi specifinį kvapą. Tai yra normalu. Juk tai yra apsauga, kad jų nesulestų paukščiai, kiti plėšrūnai. Nepateisinu tokių veiksmų, jei naikinama chemija. Ne vieni mes pasaulyje gyvename, reikia sutarti, sprendimo ieškoti“, - sakė Kauno marių regioninio parko specialistas.

Išsivaikščios pačios

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto docentas, entomologas Andrius Petrašiūnas taip pat tikino manantis, kad blakės kareivėliai niekam nekenkia ir jų naikinti tikrai nebūtina.

„Blakės kareivėliai žmogui ar ūkiui jokios žalos nedaro. Mieste jas aptikti nėra joks netikėtumas. Tai yra įprastas atvejis. Pavyzdžiui, M.K. Čiurlionio gatvėje prie Vilnius universiteto studentų bendrabučių jų kiekvienais metais studentai pasigaudo savo kolekcijoms. Blakės kareivėliai žiemoja didelėmis grupėmis, o pavasarį pasklinda plačiau po teritoriją. Naikinti jų tikrai nereikia - išsivaikščios pačios. Šie vabzdžiai niekuomet ilgai neužsibūna. Reikia turėti kantrybės ir jie išeis patys“, - sakė docentas.

Blakės kareivėliai – vabzdžiai, priskiriami raudonblakių šeimos rūšiai. Viršutinė jų kūno dalis juoda su raudonais piešiniais, primenančiais skydą arba kaukę. Ant antsparnių matosi du dideli  ryškūs juodi taškai. Blakių kareivėlių gausiausia aplink kelmus, ant medžių kamienų, tvorų, malkų, lapų krūvų. Ypač mėgsta liepas, nes maitinasi jų sėklomis. Šie vabzdžiai, iškilus pavojui nuo priešų ginasi paskleisdami nemalonų kvapą arba atrydami specifinį skystį. Blakės kareivėliai dažnai tampa paukščių, žinduolių, erkių, varliagyvių, skruzdėlių pietumis.