Pavasariu besidžiaugiantys žmonės plūsta į miškus, tačiau yra nemažai augalų, kurių liesti nereikėtų, nes jie yra nuodingi. Apie juos pasakoja botanikė, gamtos mokslų daktarė Živilė Lazdauskaitė.

„Augalų apskritai nereikia plėšyti. Tai juk yra gyvybės forma - netgi senesnė negu mes visi. Jeigu negirdi, kaip augalai cypia, kai juos skini, dar nereiškia, kad gali su jais daryti ką nori. Be to, niekada nežinai, ką nuskynei. Augalų nuodingumas yra įvairaus laipsnio“, - sakė Ž. Lazdauskaitė.

Dėmėtoji mauda

„Nuodingas yra visas augalas. Jis yra iš skėtinių augalų - atrodo kaip krapas, kuris baltai žydi, tik yra labai didelis augalas. Prieš porą metų už Trakų mačiau gal virš dviejų metrų tokį augalą. Tačiau tai yra šiukšlyninis augalas, auga tokiuose vietose, kur doras žmogus nevaikščiotų: pakrūmėse, paežerėse“, - pasakojo Ž. Lazdauskaitė.

Dėmėtoji mauda
Foto: Wikimedia Commons nuotr.

Anot jos, šio augalo nuodingi yra ir žiedai, ir lapai, ir stiebas. Pašnekovė prisiminė, kad yra legenda, jog šiais augalais buvo nunuodytas Sokratas. Kaip atpažinti šį augalą? Apatinėje stiebo dalyje yra smulkios dėmelės, iš čia ir kilęs jo pavadinimas.

Nuodingoji nuokana

„Šis augalas nunuodija negyvai. Jis irgi primena krapą, žydi baltai ir turi daug „skėčiukų“, t. y. žiedynų. Augalas auga drėgnuose vietose: upių pakrantėse, pelkėse“, - kalbėjo botanikė.

Nuodingoji nuokana
Foto: Wikimedia Commons nuotr.

Mokslininkė pasakojo, kad išrovus šį augalą pastebėsime, kad jo šakniastiebis yra status, o jį perskėlus per pusę, matosi oro kameros, tarsi stiebas būtų tuščiaviduris, bet sudalintas į skyrelius, pagal tai jį galima lengvai atpažinti.

Žalčialunkis

„Jo žiedas yra kaip alyvos, tačiau augalas yra įdomus tuo, kad žiedai yra ne ant šakelių, bet auga iš stiebo. Nuodingas yra visas augalas, tačiau retas atvejis, kad kas nors krimstų stiebą. Kita vertus, stiebas labai sunkiai lūžta, kartais žmonės, pamatę gražius žiedus, puola skinti, o stiebas nėra trapus. Jei žmogus pakremta, gali atsirasti žaizdelės arba net dantis nutrupėti“, - aiškino Ž. Lazdauskaitė.

Žydi nuodingas mūsų miškų augalas – paprastasis žalčialunkis

Anot botanikės, šio augalo žiedai irgi yra nuodingi. Mokslininkė pasakojo, kad nuodingiausi yra šio augalo vaisiai. Jie gražiai atrodo - tarsi oranžinės ar raudonos uogytės: „Ir jomis galima susigundyti. Anksčiau, kai buvau studentė, sakė, kad mirtina dozė yra 10 žalčialunkio uogų. Tačiau viskas priklauso nuo žmogaus svorio. Jeigu kažkoks galiūnas suvalgys, galbūt jam tik bloga pasidarys, o vaikutis gali tikrai galą gauti.“

Mokslininkė teigė, kad yra mačiusi, kad šiuos augalus augina net darželiuose. Jai atrodo, kad tai yra pavojinga, nes vaikui sunku paaiškinti, ko nekišti į burną.

Vilkauogė

„Miškuose auga visokios uogos, o kartais žmonės viską, ką tik randa, tą burnon deda. Yra augalas vilkauogė. Jo uogos yra nuodingos. Tai – labai gražus augalas. Jo stiebas baigiasi keturiais lapais, o uoga yra kaip lelija - tamsiai tamsiai mėlyna“, - pasakojo mokslininkė.

Vilkauogė
Foto: Wikimedia Commons nuotr.

Anot jos, uogos yra ganėtinai nuodingos. Nuo vienos galbūt žmogus nenumirs, bet nuo saujelės – gali. Auga miškuose, lapuotynuose.

Juodžolė

„Miškuose auga ir juodžolė, tai yra juodų uogų kekė, jų uogų irgi reikia saugotis“, - sakė botanikė.

Šis augalas auga lapuočių ir mišriuose miškuose, paunksnėje, rečiau krūmuose. Mėgsta šešėlį, puveningus, nerūgščius, vidutinio drėgnumo dirvožemius, pavieniais egzemplioriais. Visas augalas, ypač uogos ir šakniastiebiai, nuodingas, labai erzinantis odą.

Varpotoji juodžolė
Foto: Wikimedia Commons nuotr.

Ne tokie nuodingi augalai

Augalų nuodingumo laipsnis skiriasi, kai kurie gali rimtai nunuodyti, tačiau yra ir ne tokių pavojingų augalų, kurie gali daryti neigiamą poveikį ar sutrikdyti sveikatą.

„Kai kurie augalai yra ne tokie nuodingi, bet vis stebiuosi, kaip piliečiai sugeba jais nusinuodyti. Pavyzdžiui, visur auga ir jau greitai pražydės juoduogis šeivamedis. Skiriamasis bruožas - juodos uogų kekės. Jų uogos yra silpnai nuodingos. Ko tik su jomis žmonės nedaro, net uogienę verda“, - stebėjosi Ž. Lazdauskaitė.

Juoduogis šeivamedis
Foto: wikipedia nuotr.

Mokslininkė vardino ir kitus augalus, kurie gali pakenkti: „Pavyzdžiui, yra įvairūs vėdrynai, jie irgi yra nuodingi. Juos sutrynus atsiranda pūslės, galima susižeisti. Dabar pražydės ievos, žmonės prisilauš ir prisiskins jų, parsineš namo ir jiems tikrai skaudės galva nuo kvapo. Dar yra ugniažolė, kodėl ji taip vadinasi? Nuskynus jos lapelį išsiskiria geltonas karštas skystis, bet jeigu skysčio pateks į akį, gali baigtis labai liūdnai.“