Išsigando, kad dėl ančių išnyks visos kūdrų žuvys

Į GRYNAS.lt redakciją kreipėsi skaitytojas Jonas, kuris svarstė, kad antys labai kenkia kūdroms. Anot jo, antys ant savo kojų perneša prilipusius įvairių žuvų ikrus ir ilgai puoselėtame tvenkinyje taip gali užsiveisti net kitoms žuvims kenkiančių rūšių.

„Man nepatinka antys prie mano tvenkinio, visuomet stengiuosi jas nubaidyti. Girdėjau, kad ant jų kojų prilimpa kitų žuvų ikrai ir taip jos gali pernešti į tvenkinį įvairias naujas rūšis. Gali užveisti net tokių, kurios kenkia kitoms žuvims arba išgaudo visą mailių. Norėčiau sužinoti, ar tai yra tiesa?“, - klausia skaitytojas.

Šis mitas sklando jau ne vieną dešimtmetį ir kartais išgirsti iš gana solidžių žmonių, kad nereikia nieko daryti ir pačios žuvys atskrenda su paukščiais ir paukščiai žuvina tvenkinius ir mums padeda. Absoliučios daugumos Lietuvos žuvų, kurios pavasarį neršia, ikreliai nėra plūdrūs. Vadinasi, lydekos, kuojos, ar ešerio, kuris kaspinu prikabina ikrus prie povandeninių žolių, ikrai tikrai neplūduriuoja vendenyje ir realiai paukščiai jų pernešti negali.

Egidijus Bukelskis

Teorinė galimybė yra

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus biologas Kęstutis Skrupskelis pasakojo, kad Lietuvoje yra tik dvi žuvų rūšys, kurios galėtų būti taip pernešamos, tačiau tai tik teorinė galimybė, o ne realybė.

„Mūsų platumose yra tik dvi ikrų rūšys, kurios teoriškai galėtų keliauti oru: ešeriai ir nuodėguliniai grundalai. Teoriškai šių žuvų ikrai gali trumpą laiką išbūti be vandens, tačiau tai yra labiau teorinė galimybė. Kitas rūšis į vandens telkinį, kuris yra atskirtas ir neturi pratekėjimo, atnešė žmogus. Abi paminėtos rūšys yra plėšrios, nuodėgulinis grundalas yra pakankamai agresyvi invazinė rūšis ir gali padaryti realią žalą kitoms žuvims, ypač mailiui“, - sakė K. Skrupskelis.

Anot jo, vandens paukščiai daugiau problemų žuvininkystės ūkiuose kelia dėl parazitų. Jie perneša ir platina parazitus, kurie kenkia žuvims.

Lietuvos ornitologų draugijos atstovas Gediminas Petkus taip pat teigė, kad tai yra įmanoma.

„Sunku pasakyti, tačiau kodėl gi ne. Kad paukščiai platina sėklas, yra faktas, todėl, manau, realu, kad platina ir ikrus. Ypač jeigu vandens telkiniai yra netoli vienas nuo kito. Esant palankioms sąlygoms tai tikrai įmanoma. Tos pačios antys gali pernešti ikrus ir su snapais, jeigu maitinasi vandenyje“, - kalbėjo ornitologas.

Žuvys neatskrenda su paukščiais

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentas Egidijus Bukelskis, išgirdęs klausimą, juokėsi ir teigė, kad tai yra jau seniai gyvuojantis mitas.

Mūsų platumose yra tik dvi ikrų rūšys, kurios teoriškai galėtų keliauti oru: ešeriai ir rotanai, kitaip nuodėgulinis grundalas. Teoriškai šių žuvų rūšių ikrai gali trumpą laiką išbūti be vandens, tačiau tai yra labiau teorinė galimybė. Abi paminėtos rūšys yra plėšrios, nuodėgulinis grundalas yra pakankamai agresyvi invazinė rūšis ir gali padaryti realią žalą kitoms žuvims, ypač mailiui.

Kęstutis Skrupskelis

„Šis mitas sklando jau ne vieną dešimtmetį ir kartais išgirsti iš gana solidžių žmonių, kad nereikia nieko daryti ir kad pačios žuvys atskrenda su paukščiais. Esą paukščiai įžuvina tvenkinius ir taip mums padeda. Absoliučios daugumos Lietuvos žuvų, neršiančių pavasarį, ikreliai nėra plūdrūs. Lydekos, kuojos ar ešerio ikrai tikrai neplūduriuoja vendenyje ir realiai paukščiai jų pernešti negali“, - sakė E. Bukelskis.

Anot jo, iš esmės taip plisti gali tik vienintelė rūšis - labai įdomi mažytė žuvytė saulažuvė: „Ji net ir menkiausiame, ką tik iškastame tvenkinuke lengvai atsiranda. Žmonės, tai pastebėję, pradėjo galvoti, kad taip yra ir su kitomis žuvimis. Saulažuvė, kaip sako žmonės, netikėtai „užsisėja“ tvenkiniuose. Jų lervutės plūduriuoja vandens paviršiuje, gali prilipti prie anties plunksnų ir antis, nusileidus į kitą vandens telkinį, paskleidžia šias žuvytes.“

Mokslininkas teigė, kad saulažuvė tikrai nėra pavojinga nei kitoms žuvims, nei mailiui. Jeigu yra labai tiršta tų įsikūrusių žuvyčių, bėgant laikui atsiras jų valgytojai. Net pats savininkas, kuris supranta, kad tai yra pašaras, gali įleisti kelias lydekutes į tvenkinį ir jos turės puikaus maisto. Tada ir pačios greitai augs.

„Tikrai neįmanoma, kad paukščiai užneštų tokių žuvų, kurios išnaikins kitas žuvis tvenkinyje. Kartais ateina koks meškeriotojas, atsineša karosiukų, su kuriais bando vilioti lydeką, ir jei jam tą dieną nepavyko, jis, grįždamas namo ir gailėdamas karosėlių, juos išpila. Jeigu meškeriotojas pagavo mažą lydekutę, kažkur kitur paleidžia. Pats žmogus kartais nevalingai perneša žuvis, todėl nereikia kalbėti, kad prie to prisidėjo paukščiai“, - aiškino E. Bukelskis.

Ichtiologo teigimu, yra naujos žuvų rūšys, kurios plinta būtent žmogaus dėka: „Pavyzdžiui, nuodėgulinis grundalas, kurį žmogus taip pat nešioja iš gailesčio. Tų rūšių, kurios natūraliai negyvena Lietuvoje, kilnoti nereikėtų, nes invazinės rūšys yra bėda. Latviai tai jau suprato: per trejetą metų apylinkėse nebelieka nei varlių, nei rupūžių, nes jos veisiasi vandenyje, o šie agresoriai gali jas išnaikinti.“