Aptinkami labai retai

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Tomas Virbickas teigė, kad ši žuvis tik išskirtiniais atvejais yra aptinkama Lietuvoje.

„Faktiškai skersnukis jau senokai išnyko Lietuvoje, tik karts nuo karto pasitaiko atskirų sugaunamų individų. Paskutinį suaugusį skersnukį sugavome Neryje 1997 metais. Toliau Minijos upėje buvo kelis kartus sugauti jaunikliai, pernai vėl aptikome subrendusį skersnukį Šventosios baseine. Kažkiek jų Lietuvos upėse gal ir yra išlikę, bet labai labai mažai“, - pasakojo T. Virbickas.

2014-2020 metų finansinės perspektyvos numato skersnukio veisimą, kadangi tai praktiškai išnykusi žuvis, nors dar ne taip seniai, prieš kokius 20 metų, buvo gausi ir įprasta žuvis Lietuvoje. Niekas nežino, kodėl ji išnyko, tačiau kito būdo atkurti jų populiaciją nėra.
Vilmantas Graičiūnas

Anot mokslininko, dėl ko išnyko skersnukis, belieka spėlioti: „Ši žuvis yra labai neįprasta, minta tik augalais, dumbliais, kuriuos gremžia nuo akmenų. Jos neršia labai anksti pavasarį, todėl dėl išnykimo galėjo būti kalti įvairūs veiksniai. Išnykimui galėjo turėti įtakos ir besikeičiantis klimatas.  Gali būti, kad kelios nepalankios aplinkybės susidėjo. Taip pat galėjo būti nenusisekusi reprodukcija kelis metus.“

Pasak specialisto, reikia pradėti populiacijos atkūrimo darbus, nes tai yra vienintelis kelias. Mokslininkams buvo kilusi mintis bandyti surasti lietuviškus reproduktorius, t. y. surasti suaugusių skersnukių, kuriuos galima būtų panaudoti dirbtiniam veisimui, bet, panašu, kad to nepakaks, teks jų įsivežti iš užsienio ir bandyti taip atkurti jų populiaciją. Jau ruošiamas atkūrimo planas.

„Ši žuvis nuo seno gyveno Lietuvoje, todėl yra vietinės ichtiofaunos objektas. Kadaise ji buvo labai mėgiama žvejų mėgėjų, nes Lietuvos upėse jų buvo daug ir jos buvo intensyviai žvejojamos, po to išnyko. Bet tai yra lietuviška žuvis, ji gyveno Lietuvos upėse, todėl norėtųsi populiaciją atkurti“, - kalbėjo T. Virbickas.

Pakenkė tarša ir užtvankos

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresnysis laborantas Kęstutis Skrupskelis teigė, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, išskyrus kelias išimtis atskirose upėse Lenkijos pietuose, Čekijoje ar Slovakijoje, skersnukis yra labai reta ir nykstanti rūšis. Į Lietuvos raudonąją knygą ši žuvis įtraukta dar 2000 metais, tačiau jau tuomet šių žuvų populiacijai grėsė didelė išnykimo tikimybė.

„2013 metais Aplinkos ministerijos užsakymu, retųjų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimo tikslais pradėti skersnukių buveinių inventorizacijos ir apsaugos bei veiksmų plano parengimo darbai. Gamtos fondo darbuotojai padedami Gamtos tyrimų centro mokslininkų ieškojo skersnukių visoje Lietuvoje. Tyrimai pradėti ten, kur manyta, kad šių žuvų populiacijos dar galėtų būti išlikusios, ar joms gyventi sąlygos yra palankiausios. Deja, pasidžiaugti gerais rezultatais neteko. Daugiau nei 30-yje vietų atlikti tyrimai buvo bevaisiai, nepagautas nei vienas skersnukis. Tokie duomenys leidžia teigti, kad šios žuvys yra beveik išnykusios Lietuvos respublikos teritorijoje“, - GRYNAS.lt sakė K. Skrupskelis.

Faktiškai skersnukis jau senokai išnyko Lietuvoje, tik karts nuo karto pasitaiko atskirų sugaunamų individų. Paskutinį suaugusį skersnukį sugavome Neryje 1997 metais. Toliau Minijos upėje buvo kelis kartus sugauti jaunikliai, pernai vėl aptikome subrendusį skersnukį Šventosios baseine. Kažkiek jo Lietuvos upėse gal ir yra išlikę, bet labai labai mažai.
Tomas Virbickas

Mokslininko teigimu, skersnukių nykimas visoje Europoje buvo tiriamas įvairiais aspektais. Kadangi šios žuvys labai jautrios cheminei vandens taršai, pirmine jų populiacijų nykimo priežastimi buvo laikyta būtent pramonės sukeltos ekologinės katastrofos, nepamatuotas upių biologinis ir cheminis teršimas. Ypač vandens kokybės pablogėjimas buvo juntamas paskutiniais praėjusio amžiaus dešimtmečiais. Nustatyta, kad net nedidelės amonio koncentracijos vandenyje paveikdavo ne tik šių žuvų jauniklius, bet ir suaugusias žuvis. Dėl ko masiškai nyko šių žuvų populiacijos.

Anot K. Skrupskelio, tikėtina, kad nemažą įtaką šių žuvų ištekliams galėjo turėti ir hidrologinio režimo keitimasis. Pavyzdžiui, pastačius Kauno hidroelektrinę šios žuvys kone iškart dingo iš Nemuno aukštupio. Panašus likimas jų laukė ir keliose užtvenktose Lenkijos upėse.

„Sulėtėjusi upės tėkmė aukščiau patvankų, neabejotinai, lemia ir buveinių sunaikinimą. Seklių buveinių gausumo sumažėjimas lemia ir sudėtingesnes jauniklių išgyvenimo sąlygas, nes jie, netekdami savo slėptuvių, tampa lengvu grobiu plėšrūnams. Lėtesnė vandens tėkmė neigiamai veikia ir mitybinę bazę. Mažesnė srovė atneša ir mažiau jaunikliams tinkamo maisto“, - aiškino K. Skrupskelis.

Mokslininko nuomone, išsaugoti nykstančias rūšis yra visų mūsų užduotis. Biologinės įvairovės išsaugojimas vienas svarbiausių globalios aplinkos apsaugos uždavinių: „Ar pavyks atkurti Lietuvos skersnukių populiaciją, atsakyti sunku. Visų pirma tam reikės surinkti „reproduktorių bandą“, kuri bus dauginama dirbtiniu būtu. Tačiau tai yra sunki užduotis.“

Populiacija bus atkuriama

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas GRYNAS.lt patvirtino, kad skersnukių populiacija Lietuvoje bus atkuriama.

Vilmantas Graičiūnas
Foto: DELFI

„2014-2020 metų finansinės perspektyvos numato skersnukio veisimą, kadangi tai yra praktiškai išnykusi žuvis, nors dar ne taip seniai, prieš kokius 20 metų, buvo gausi ir įprasta žuvis Lietuvoje. Niekas nežino, kodėl ji išnyko, tačiau kito būdo atkurti jų populiaciją nėra“, - sakė V. Graičiūnas.

Anot specialisto, teks iš užsienio atsivežti jauniklius, ar reproduktorius, bet tai nėra gerai: „Kiekvienoje šalyje genofondas yra unikalus, bet kadangi mokslininkai neranda egzempliorių iš mūsų žuvų, greičiausiai ieškosime jų kaimyninėse valstybėse. Kiekviena žuvis vaidina savo vaidmenį ekosistemoje ir kai ji išnyksta, kažkas kaičiasi ir kitoms žuvims. Nemanau, kad ji buvo labai mėgiama žvejų žuvis, nes jos mityba buvo savotiška. Dėl to ši žuvis ir vadinama skersnukiu, nes snukutis buvo panašus į paršelio, su kuriuo ji gramdydavo dumblius. Todėl ir žvejyba buvo specifinė ir nesakyčiau, kad jos buvo labai masiškai gaudomos. Be to, žvejai verslininkai faktiškai jos negaudė. Žvejų mėgėjų pagrindinis objektas ši žuvis taip pat nebuvo, todėl tai prie jų išnykimo irgi neprisidėjo.“