Kaip bebūtų keista, gyvatė, žmonių akimis, yra ir gluodenas, ir geltonskruostis (dažniausiai matomas) ar lygiažvynis (labai retas) žaltys.

Bet gluodenas, kitaip dar žinomas kaip geležinė ar varinė gyvatė, yra bekojis driežas. Nors iš savo kūno sudėjimo jis ir primeną gyvačių šeimos atstovus, tačiau taip nėra.

Paprastoji angis (Vipera berus) aut. Jonas Augustauskas
Foto: LGF nuotr.

Pirmiausia, ką reikia žinoti apie angių ir žalčių skiriamuosius bruožus, - įvairi spalvinė gama. Geltonskruosčiai žalčiai ne be reikalo gavo tokį pavadinimą. Šie žalčiai turi gelsvas ar oranžinės spalvos „ausytes“, kurios yra pagrindinis skiriamasis bruožas, lyginant su juodos spalvos angimi.

O lygiažvynis žaltys panašus į pilką su juodu zigzaginiu raštu angį, tačiau žaltys turi savotiškas nesijungiančias juodas ar juosvas dėmeles. Žalčiai yra tamsiau ar šviesiau pilki.

Geltonskruosčio žalčio vaidyba. Jono Barzdėno nuotr.
Foto: NATUREPHOTO.lt gamtos fotografai

Taip pat mažai pastebimas bet svarbus bruožas yra roplių akys. Angis turi vertikalų siaurą akies vyzdžio brūkšnį, o žaltys turi apvalius vyzdžius.

Dažnais atvejais visi ropliai baugina žmones. Tačiau jei tikrai jums įkando gyvatė, kaip sužinoti, kad tai padarė ne žaltys? Žaltys turi daug mažyčių smailių dantų, o angis kąsdama palieka dviejų nuodingų dantų žymes.

Gyvačių ir geltonskruosčių žalčių gyvenamoji aplinka panaši. Gali gyventi netoli vienas kito. Vienas individas nuo gyvenamojo urvelio šliaužia apie 100 metų spinduliu. Ropliai dieną šildosi, nes yra šaltakraujai, tačiau praėjus kelioms valandoms po saulės nusileidimo, ima medžioti. Žmones? Ne! Suaugėliai ropliai minta graužikais, varlėmis, žuvimis, paukščių jaunikliais, o jaunikliai maitinasi vabzdžiais.

Lygiažvynis žaltys
Foto: Wikimedia Commons nuotr.

Kodėl vis dar nusistovėjusi visuomenės nuomonė pamačius užmušti gyvatę? Senovėje gyvatės buvo sudievintos, iki šių dienų dar yra tikima, kad netoli namų gyvenantis žaltys yra laimės nešėjas ir gynėjas.

Tad kas kaltas dėl pasikeitusio požiūrio? Visuomenės abejingumas, mažai informacijos ar kitokių švietėjiškų priemonių trūkumas?

Mano manymu, kaltas nusistatymas - ir nieko daugiau. Roplių bijoma perdėtai. Jei tai gyvatė ar žaltys, jie labiau bijo žmogaus. Juk gyvatė nepuls vytis 200 km/h greičiu žmogaus, nekąs į koją kaip šuo. Jei nespėja pasitraukti į saugią vietą, pajutusi žmogaus skleidžiamus virpesius einant, ji stengiasi užsimaskuoti, tik kraštutiniu atveju šnypščia ir puola. Beje, žaltys ginasi išleisdamas skystas dvokiančias išmatas arba apsimeta negyvu. Tokia jo būsena vadinama akineze.