Augalai, prie kurių nagų geriau nekišti

Pavasarį aplinkosaugininkai teigia sulaukiantys nemažai pranešimų apie nykstančių augalų prekybą prie turgaviečių ir prekybos centrų. Tuo metu gamtininkai svarsto, kas gamtai padaro daugiau žalos: vieną kitą puokštelę pardavinėjančios močiutės ar plynus kirtimus darantys miškininkai.

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, kad dažnai ant lietuvių stalo per Velykas galima pamatyti ne tik įvežtus augalus – tulpes bei narcizus, – bet ir žibuokles, vos pražydusias medžių šakeles ar kitus pirmuosius žiedus.

„Labai gražu, net smagu, kad mes, lietuviai, išsaugojome tokį troškimą papuošti stalą, kad pažįstame daugelį augalų. Tačiau kiekvieną pavasarį perspėjame iš anksto: jei šventėms ant stalo norime turėti žalią puokštę, tai galime daryti nedarant gamtai žalos. Kirtavietėse galime prisirinkti beržo šakelių, tačiau tą reikia daryti bent dvi savaitės prieš šventę. Medžio šakelių galime turėti ir genėdami medį. Pamerktos kambaryje po keleto dienų jos pradės sprogti, pasidengs žaluma – taip nedarysime gamtai žalos“, – siūlo gamtininkas.

Tuo metu gamtininkas Andrejus Gaidamavičius sako, kad didmiesčių gyventojai dažniau įsigyja pavasarinių augalų, o ne patys keliauja prisiskinti jų į miškus: „Miestų gyventojai dažniau perka prie turgaviečių ar prekybos centrų iš pensininkų arba tų, kurie bando taip užsidirbti. Žmonės, kurie gyvena atokesnėse vietovėse arčiau gamtos, prisiskina patys.“

Ką draudžiama parsinešti namo

Aplinkos ministerija primena, kad draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti ir prekiauti pataisais, išskyrus jų sporines varputes, naudojamas vaistinei žaliavai. Pataisai įrašyti į aplinkos ministro patvirtintą Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą. Mūsų šalyje auga šešių rūšių pataisai. Dvi iš šių rūšių – patvankinis pataisiukas ir statusis atgiris – įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

„Dar yra likęs netikęs įprotis pataisus kloti ant Velykų stalo. Žinoma, žalias pataisas akiai atrodo mielas, bet tas mielumas dingsta, kai supranti, kokia padaryta žala. Dažnai žmonės sako: na ir kas, juk čia tik vienas augalas... Bet ką tai reiškia? Šiam augalui užaugti reikia keliolikos metų, tai yra labai lėtai augantis ir jautrus augalas, o po švenčių iškart išmetamas“, – paaiškina S. Paltanavičius.

Kai miškininkai padaro plyną kirtimą ir išnaikina visus augalus, kurie ten yra – pataisus, žibuokles ar šilagėles, – tai jiems už tai niekas negresia. Tačiau kai kokia močiutė nuskina keletą kuokštų pakalnučių, jau gauna 50 eurų baudą. Kalbant apie augalų apsaugą, yra šiokia tokia neteisybė.

Andrejus Gaidamavičius

Norintiems ant stalo turėti žalumos pašnekovas pataria pasėti pipirinę, kuri per 4–5 dienas išauga pakankamai aukšta. „Tai – speciali žolytė, kuri gali puošti stalą. Ji taip pat naudojama ir kaip prieskonis. Taigi, augalų galima turėti ir neplėšiant iš gamtos“, – siūlo S. Paltanavičius.

Savo ruožtu gamtininkas A. Gaidamavičius skaičiuoja, kad pataisai atsikuria išties lėtai: toje vietoje, kur pataisai yra išraunami, jie vėl išaugti gali tik po 25 metų: „Tai – išties lėtai atsikuriantys augalai, bet labai mėgiami ant Velykų stalo: puošia jais kiaušinių lėkštę ir pan.“

A. Gaidamavičius pažymi, kad yra ir daugiau retų augalų, pavyzdžiui, dvišakė padraika, kuri auga Rytų Lietuvoje ir yra gimininga pataisams, nors ir nepanaši į pastarąjį.

Po švenčių šiukšlių dėžėse atsidurs ir krūvelės kadagių, kurių prekeiviams nepavyks parduoti. Kol kas neuždrausta skinti jų šakučių, bet šį Lietuvos kiparisu vadinamą augalą reikėtų labiau branginti. Kadagiai yra naudingi nuo šaknų iki spyglių, jų sąžalynai – tikros gydyklos. Jie nepakantūs užterštai aplinkai ir pirmieji pasitraukia iš ten, kur užterštas oras. Todėl kadagių šakeles rinkti, skinti reikėtų tik kirtavietėse, pasitarus su miškininkais ir miško savininkais.

Netrukus miškuose pražys ir pakalnutės. Aplinkosaugininkai primena, kad draudžiama skinti paprastosios pakalnutės žiedynus bei lapus ir jais prekiauti, išskyrus jų rinkimą vaistinei žaliavai. Draudžiama skinti ir visų rūšių šilagėles bei vandens lelijas ir jomis prekiauti, taip pat rauti, kasti su šaknimis ar kitaip naikinti paprastąjį burbulį, miškinę leliją, lieknąją plukę, pavasarinę raktažolę, didžiažiedę rusmenę.

Kaip teigia gamtininkas A. Gaidamavičius, vėjalandė šilagėlė, kuri yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, retėja. „Jos pražysta apie balandžio 8-ąją – kaip tik prieš mano gimtadienį. Kasmet tokiu metu bėgu į tas vietas, kur jos auga, pažiūrėti, ar jau pražydo. Galiu pasakyti, kad tose vietose šių šilagėlių randu vis mažiau. Matau, kad jos nyksta“, – pastebi gamtininkas.

S. Paltanavičius pažymi, kad namuose pamerktos šilagėlės neturi ir jokios prasmės – šis augalas esą gražus tik pušyne. „Jo kotas trumpas, tai pamerktas dubenyje ar kitur jis tikrai nedžiugins ir nestebins. Kiekvienas grožis, kai jis yra nuskinamas, praranda vertę – tai turėtų žinoti žmonės, kurie skina ir plėšia“, – pataria gamtininkas.

Pataria neparsinešti nuodų

Pašnekovas pridėjo, kad žibuoklės nėra kokiame nors išskirtiniame sąraše, tačiau ir jas reikėtų skinti su saiku.

„Viena, jei iš didžiausio ploto bus nuskinta puokštelė. Tačiau negražu, kai kas nors plėšia jas pačiame miesto centre, parkuose, žaliosiose teritorijose, ir neša parduoti. Ne kiekvienas žmogus turi ir pilietinės drąsos pasakyti: būkit geras, neplėškit, mums gi gražu visa tai matyti“, – GRYNAS.lt kalbėjo S. Paltanavičius.

Savo ruožtu A. Gaidamavičius įspėja, kad žibuoklės – nuodingos. „Žmonėms reikėtų atsiminti, kad šis augalas yra nuodingas. Jei namuose yra mažų vaikų ir vaikas dėtųsi žibuoklę į burną, gali sulaukti nemalonių pasekmių – apsinuodijimo. Uostyti žibuokles taip pat nesveika, nes jų kvapas yra nuodingas“ , – perspėja GRYNAS.lt pašnekovas.

Tokia pati situacija, pasak gamtininko, su pakalnutėmis – „jei žibuoklių kvapas ne toks nuodingas, tai nuo pakalnučių apsąla širdis.“

„Yra mokslinių įrodymų, kad tokių nuodingų augalų uostymas labai kenkia širdžiai. Dar viena nuodinga rūšis, kurią kartais parsineša vaikai iš miško, yra žalčialunkis. Nuo šio augalo gali ir dantys iškristi. Šio augalo šakelė yra labai tampri, praktiškai nelūžta, todėl vaikas, norėdamas nusirauti šį augalą, graužia dantimis, o ta mediena yra labai nuodinga – gali supūliuoti burnos gleivinė“, – dėsto A. Gaidamavičius.

Pavojingesnės močiutės ar miškininkai?

Gamtininkas A. Gaidamavičius svarsto, kas augalams padaro daugiau žalos – močiutės ar miškininkai.

„Kai miškininkai padaro plyną kirtimą ir išnaikina visus augalus, kurie ten yra – pataisus, žibuokles ar šilagėles, – tai jiems už tai niekas negresia. Tačiau kai kokia močiutė nuskina keletą kuokštų pakalnučių, jau gauna 50 eurų baudą. Kalbant apie augalų apsaugą, yra šiokia tokia neteisybė“, – įsitikinęs gamtininkas.

Jis teigia nemanantis, kad žibuoklėmis prekiaujantys asmenys daro didesnę žalą nei plyni miško kirtimai. „Tačiau bendra kultūra vis dėlto turėtų būti, ir žmonės turėtų tai žinoti“, – priduria A. Gaidamavičius.

Aplinkos ministerija primena, kad pažeidusiems draudimą rauti pataisus ir prekiauti jais gresia administracinė atsakomybė. Už saugomų augalų neteisėtą rinkimą, paėmimą iš natūralios aplinkos numatyta iki 289 eurų bauda, o už augavietės sunaikinimą (raunant pataisus jų augavietė sunaikinama) – iki 144 eurų.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas GRYNAS.lt teigė, kad praėjusiais metais nustatyti 5–8 pažeidėjai, o šiemet jau taip pat surašyta keletas protokolų.

„Prieš Velykas suaktyvėja pataisų rovimas iš natūralios aplinkos ir jų pardavinėjimas. Antradienį gauti pirmieji pranešimai apie jų pardavimą, buvo tikrinamos turgavietės. Žinoma, kai nuvažiuoja pareigūnai ir vienai moteriškei surašomas protokolas, visos kitos dingsta“, – pasakoja S. Mikėnas.

Pareigūnas patikino, kad aplinkosaugininkai tikrina ne tik pardavimo vietas, bet ir lankosi gamtoje, kur augalai yra skinami ar raunami. „Po Velykų vėl viskas bus aprimę“, – prognozuoja aplinkosaugininkas.