Šie jautrūs augalai, kurie išauga tik per porą dešimtmečių, nuolat kenčia nuo žmonių įnorių ir, nepaisant griežtų draudimų, kiekvienais metais pastebimi turgavietėse.
Mūsų šalyje auga šešių rūšių pataisai. Dvi iš šių rūšių – patvankinis pataisiukas ir statusis atgiris – įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Žala lyg kirstume eglaitę
Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas Valerijus Rašomavičius teigė, kad pataisų skynimas prilygsta eglaitės kirtimui.
„Šie augalai yra seni žemės gyventojai ir jų dauginimasis labai ilgai trunka. Nuo augimo pradžios praeina keli ciklai, kurių mes dirvožemyje nematome. Šio augalo augimas trunka labai ilgai. Kai pataisai masiškai raunami, gamtai daroma labai didelė žala. Tai tas pats, kas nueiti į mišką ir nusikirsti gerą eglaitę“, - sakė V. Rašomavičius.
Mokslininkas neabejojo, kad pataisų skynimo problema egzistuoja ne tik teoriniame lygmenyje - daug kas nesilaiko draudimų. Jis ir pats matė nelegalius prekeivius.
Anot botaniko, pasiteisinimai, kad augalas augintas savame darže yra visiška neteisybė. Savo darželyje tokio augalo niekada neužsiauginsime. Kalbant apie pakalnutes, kurias irgi draudžiama skinti, galima sakyti, kad jos auga darželyje. O pardavinėjant pataisus taip nepasiteisinsi. Tai turėtų užtrukti labai ilgai ir finansiškai tikrai neapsimokėtų.
Paklaustas, ką mano apie masišką kadagių skynimą, pašnekovas teigė, kad tradicija yra tradicija: „Manau, kad kadagių būtų galima rasti kirtavietėse - juk eglaičių per Kalėdas irgi negalima kirsti. Žiūrint į tuos kadagių kiekius, kurie būna prie bažnyčių ir kitur, toks vaizdas, kad niekas neskina po vieną šakelę nuo kadagio. Turbūt yra išverčiamas visas medis ir sukarpomas šakelės. Prie Vilniaus esančiuose pušynėliuose sunku būtų surasti normalų kadagį, nes jie jau yra apnykę.“
Mokslininkas pasiūlė idėją: galbūt miškininkai iš kirtaviečių galėtų dalinti kadagių šakeles, juk augalas ten vis tiek pasmerktas žūti. Juk prieš Kalėdas eglių šakos yra dalinamos, kad žmonės patys nekirstų medžių.
Yra kuo pakeisti pataisus
„Žmogiškai pasižiūrėjus, vieno augalo nuskynimas, nors jis yra retas ir saugomas, didelės žalos gamtai neatneštų. Šiuo metu yra sudarytas apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašas, į kurį įtrauktos retos ir saugomos augalų rūšys. Sąrašas parengtas tam, kad nebūtų ardomos ir plėšomos jų augavietės, o didžiausią žalą padaro tie prekeiviai, kurie per daug nežiūrėdami į augalų populiaciją, išplėšia pataisus ir net su specialiais įrankiais juos išrauna. Žiūrint į tai, kad pataisas pas mus auga labai lėtai, aiškiai juntama žala tos rūšies augavietei“, - pasakojo L. Budrys.
Gamtininko nuomone, žmones reikėtų daugiau šviesti, tuomet jie taps sąmoningesni: „Velykos asocijuojasi su gamtos prabudimu, todėl natūralu, kad susiformavusios tokios liaudies tradicijos, jog ir stalas yra puošiamas kažkuo žaliu. Tokiu atveju būtų labai gražu pasiskinti beržo šakelių, pasimerkti į kokį indą, įdėti truputį cukraus, kad greičiau išsprogtų lapai, padaryti gražią puokštę ir pakabinti dirbtinius margučius. Tai būtų tikrai gražu. Galima nusiskinti kadagio šakelę, tačiau patį augalą draudžiama kirsti ir niokoti. Geriausia šakelių ieškoti kirtavietėse“
Organizuos reidus
„Tradiciškai metai iš metų skundų dėl pataisų pardavinėjimo sulaukiame ketvirtadienį ir penktadienį prieš Velykas, o ypatingai šeštadienį. Todėl ir dabar tikimės, kad savaitės pabaigoje bus pranešimų. Tokių pranešimų būna kiekvienais metais, be to, mes vykdome reidus, šiais metais nuo ketvirtadienio irgi pradėsime juos vykdyti“, - pasakojo S. Mikėnas.
Anot pašnekovo, svarbu, kad žmonių sąmoningumo lygis kiltų: „Mano supratimu, viskas dabar yra labai viešinama ir visuomenės sąmoningumo lygis, kad ir mažais žingsneliais, bet lipa aukštyn, todėl manau, kad ateityje tų skynėjų ir prekiautojų bus žymiai mažiau.“
