Du kaimai – du gaisrai
Diena buvo giedra kaip reta, danguje nė vieno debesėlio. Pareigūnams toks oras nežada nieko gero – itin išauga skambučių ir pranešimų apie deginamą žolę. O nuvykus į įvykio vietą dažnai randamas tik plynas laukas, skendintis dūmuose, o ugnį bandantys užgesinti žemių savininkai teisinasi nepamatę, iš kur ji išplito ir kas galėjo pernykštę žolę padegti. Išdeginti plotai kartais siekia dešimtis hektarų.
Panaši situacija įvyko ir antradienio reido metu. Dviejose vietoje – gyvenvietėje šalia Minsko plento ir Motiejiškių kaime - degė ūkininkų laukai, atvirą ugnį bandė gesinti žemių savininkai, kurie teigė, kad ugnis išplito nuo kelio ir jau kėsinosi į gyvenamuosius pastatus. Tiesa, įdomu tai, kad degė tie žemių plotai, kurie nebuvo arti, t. y. ugnis greitai išplito teritorijose, kurios buvo nešienautos ir apžėlusios mažesne ar didesne žole. O ten, kur matėsi apartos vagos, ugnis neplito.
Motiejiškių kaimo gyventojai, šakomis gesinę į jų turtą besikėsinantį gaisrą, pyko, kad tris ar keturis kartus skambinę gaisrininkams taip ir nesulaukė jų pagalbos. Penktą kartą pareigūnų iškviesti ugniagesiai-gelbėtojai pagaliau atvyko. Kaip aiškino vienas jų, šiuo metu gaisrų tiek daug, kad jie vos spėja vykti į iškvietimus, todėl gyventojams ir tenka palaukti.
Kitoje vietoje Vilniaus RAAD pareigūnai taip pat užfiksavo į laukus plitantį gaisrą, smilko žolė ir apėmė vis daugiau teritorijos. Į laukus atbėgęs jaunuolis teisinosi vos tik grįžęs iš mokyklos ėmęsis gaisrą gesinti, tačiau visiškai to padaryti jam nepavyko. Tiesa, jis būkštavo ir perklausė pareigūnų, ar tikrai už išdegusius žolės plotus žemių savininkams nebepriklausys teikiamos kompensacijos.
Kaip matyti iš šių dviejų situacijų, pareigūnai dažnai į įvykio vietą atvyksta bejėgiai – ugnį gal ir gali užgesinti, tačiau pagauti kaltininkus – itin sudėtinga.
Deginamas plastikas kainavo 14 eurų
„Neturiu nei radijo, nei televizijos žiūriu, iš kur galėjau tai žinoti? Pasakysiu ir visiems kaimynams, kad to daryti negalima“, - sakė kaimo gyventoja. Deja, bet baudos jai išvengti nepavyko, pareigūnai neturėjo kitos išeitis, kaip surašyti administracinių teisės pažeidimų kodekso nurodymą, kuris įpareigoja moterį susimokėti pusę minimalios baudos – 14 eurų.
„Moteris lauke degino šiukšles, tarp jų ir plastiką, būtent dėl to deginamo plastiko ji ir gavo baudą, nes žolę deginti sudėjus į krūvą kaimo teritorijose leidžiama“, - šią situaciją pakomentavo protokolą surašę pareigūnai.
Akcentuoja gamtai daromą žalą
Vilniaus RAAD direktoriaus pavaduotojas Juozas Dautartas GRYNAS.lt aiškino, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose nuo seno buvo mada pavasarį deginti pernykštę žolę neapdirbtuose laukuose, tikintis, kad susmilkę pelenai dirvožemį patręš ir jis bus derlingesnis. Tačiau, pareigūno teigimu, toks žmonių pramanas visiškai klaidingas.
„Šiuo metu yra palankios meteorologinės sąlygos žolės deginimui, tačiau negalvoju, kad šiandien degė daug, tie plotai, kurie degė, buvo dideli – vienas apie 20 hektarų, kitas apie 10, tačiau tai yra pavojinga. Žmonės ugnį bandė nuslopinti nuo savo namų. Masiniu deginimu to neįvardyčiau. Pavyko surašyti vieną protokolą, tačiau daugumoje atvejų gana sudėtinga surasti žolės degintoją. Gal reikėtų peržiūrėti teisinę bazę, kad daugiau atsakomybės tektų žemių savininkui. O mes savo ruožtu pasižiūrėsime, ar tie dideli plotai, kurie degė, turi savo savininkus ir jeigu turi, tada teiksime Žemės mokėjimo agentūrai informaciją, kad žolė buvo deginama ir kad būtų sumažintos arba neišmokėtos kompensacijos“, - situaciją komentavo J. Dautartas.
Anot pareigūno, deginama žolė pirmiausiai kelia didelę oro taršą, taip pat žaloja dirvą, nuskurdina augmeniją ir gyvūniją.
„Deginant žūsta gyvi organizmai – sunaikinami visi ropliai, paukščių, kurie peri ant žemės, lizdai, pavyzdžiui, pempių. Tai yra didelė nelaimė ir žmonėms. Jeigu šeimininko tuo metu nėra, gali sudegti ir trobesiai, ne vieną kartą jau taip buvo, ir šiemet bus“, - perspėjo pašnekovas.
Šiuo metu už sausos žolės, nendrių, nukritusių žemių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus numatoma piliečiams bauda nuo 28 iki 231 euro. Jeigu deginamos ražienos, nenupjautos, nesugrėbtos žolės, nendrės ir kitos žemės ūkio kultūros – bauda siekia nuo 57 iki 289 eurų.
GRYNAS.lt primena, kad pernai atvirose teritorijose fiksuoti daugiau nei 4 tūkst. gaisrų, į kuriuos vyko ugniagesiai-gelbėtojai.
