Lietuvos raudonąją knygą šiuo metu įrašytos šios žuvų rūšys: lašiša, ežerinio syko Platelių ežero populiacija, ežerinė rainė, skersnukis ir vijūnas. Skersnukis joje puikuojasi jau penkioliką metų. Mokslininkai pripažįsta, kad šių žuvų rūšis Lietuvoje yra ties išnykimo riba, tačiau vis dar imamasi nepakankamai priemonių, siekiant šią rūšį išsaugoti.
GRYNAS jau rašė, kad anksčiau skersnukis buvo nuolatos aptinkamas didesnėse upėse – Nemune, Neryje, Šventojoje, Merkyje, Jūroje, Minijoje ir kitose. 1997 m. skersnukio patelė buvo sugauta Neryje, kiek anksčiau - Vilniaus, o 2003 m. skersnukio jauniklis sugautas Minijos vidurupyje ties Babrungo intaku.
Skersnukis yra dugninė upių žuvis, mėgstanti smėlingą ir akmenuotą dugną. “EcoScience” tyrimų grupės Austrijoje duomenimis, Europos mastu skersnukio populiacija ėmė nykti dėl žvyro upėse užteštumo (kaip žinia žvyras puikiai sugeria ir ilgam išlaiko toksines medžiagas) bei užtvankų statybų. Ši tendencija pasitvirtino ir Lietuvoje. Skersnukiai vengia sriaunių upių. Didžiųjų Lietuvos upių užtvankos mažina skersnukių paplitimą ir apsunkina prielaidas natūraliam šios žuvų rūšies populiacijos atsigavimui.
Kitaip tariant, prie šių žuvų nykimo labiausiai prisideda įmonės, į vandenį leidžiančios šalutinius gamybos produktus. Tačiau yra ir mūsų visų įtaka. Paklausite - kokia? Juk tikriausiai ne kartą teko girdėti apie tuos, kurie nuotekas pila tiesiog į vandenį. O galbūt teko matyti šalia vandens telkinių plaunančius automobilius?
Tai įrodo, kokia jautri yra ekosistema ir kaip griežtai reikia laikytis aplinkosauginių reikalavimų. Jų nepaisymas privedė prie vienos rūšies išnykimo. Tačiau visai netrukus gali ateiti ir kitų eilė.
Lietuvoje skersnukio populiacijos mažėjimas siejamas su 1960 m. pastatyta Kauno hidroelektrine. Ši žuvų rūšis itin jautriai reaguoja į radiacijos lygio bei vandens temperatūros pasikeitimus. Vandens užterštumas daro nemenką įtaką ne tik skersnukių, bet ir kitų retų žuvų nykimui.
Aplinkos ministerijos duomenimis, žuvų bendrijų būklė palaipsniui gerėja, tačiau dar nepatenkinama. Pastaraisiais metais lašišų ištekliai padidėjo 10 kartų, tačiau kaip ir šlakių ištekliai dar nesiekia 50 proc. potencialaus upių produktyvumo. Neatkurti XX a. pradžioje išnykusių aštriašnipių eršketų ištekliai, sparčiai nyksta ir unguriai, ir skersnukiai.
Siekiant pagerinti esamą situaciją, kasmet sudaromi žuvų įveisimo neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose planai (programos), į vidaus vandens telkinius išleidžiama 50–200 mln. įvairių vertingų ir nykstančių rūšių žuvų lervučių bei jauniklių, žuvis taip pat veisia žvejybos plotų naudotojai, nuolat vykdomi žuvų migracijos sąlygų gerinimo darbai. 2015–2020 m. laikotarpiu šie darbai turi būti tęsiami papildomai stiprinant gyvūnijos naudojimo kontrolę, tobulinant žvejybos būdus ir įrankius, atsisakant žalingų žvejybos būdų, užtikrinant racionalų žuvų išteklių įveisimą vidaus vandens telkiniuose, veiksmingai reguliuojant didžiųjų kormoranų populiacijos gausą ir jų gyvenamąsias vietas. Šių uždavinių įgyvendinimas laiku būtinas siekiant užtikrinti darnų vidaus vandens telkinių ekosistemų funkcionavimą.
“EcoScience” studijos byloja, kad be užtvankų statybų, skersnukio populiaciją taip pat trikdo tyčinis ir netyčinis šių žuvų nerštaviečių ardymas bei brokoneriavimas. Skaičiuojama, kad dėl nelegalios žvejybos kas met Europos skersukio populiacija sumažėja apie 17% (turint omenyje šios žuvis retumą, nereikia sužvejioti nei poros šimtų skersnukių, kad visos rūšies paplitimas kristų stačia smaile žemyn).
Tarp mažiau lemiamų skersukio nykimo priežasčių - neigiama kormoranų įtaka. Šie plėšrieji paukščiai ramiuosius skersnukius nesunkiai pagauna.
