Nors lapė – ir gausiausias, labiausiai paplitęs mūsų plėšrūnas, tačiau jų rują retas kuris pastebi ir ką nors apie ją žino. Pastarieji dešimtmečiai lėmė didelius lapių populiacijos pokyčius. Atgavus nepriklausomybę, griuvus kolūkinei santvarkai, daug kur susidarė itin palankios sąlygos smulkiajai faunai klestėti. O daug pelinių graužikų, daug paukščių – vadinasi, daug maisto plėšrūnams. Netruko pagausėti ir lapių, o jų populiacijai pasiekus gausos piką gamta „įjungė“ natūralų stabdį – lapes apniko ligos, pirmiausia niežai. Taigi gausos augimo piką dabar lydi gausos nuosmukis. Vis dėlto pastaraisiais metais jau galima stebėti ir populiacijos atsigavimą: dažniau pamatysi sveiką, gražiu puriu kailiu lapę nei beuodegę, išsišėrusią. O ir ankstesnėse lapių vietose, kur joms pasitraukus apsigyveno daugybė naujų barsukų kolonijų, pastaraisiais metais neretai vėl stebiu įsikuriant ir lapes. Tyli, nematoma priešprieša: vieną rūšį keičia kita ir atvirkščiai.
Taigi vasaris. Nors nei speigais, nei sniegu nedžiugina, bet lapių organizmuose vyksta pokyčiai, įsiplieskia hormonų „audros“ ir gyvūnai pradeda tuoktuves. Lapių poravimasis, kaip ir kitų gyvūnų, yra įdomus, bet mažai kam matomas ir žinomas. Prasidėjus tuoktuvėms, pirmiausia savo santykius aiškinasi patinai: „šoka karo šokį“, varžosi jėga ir miklumu, tačiau retai kada tikrai kimba vienas kitam į kailį. Pranašumas priešininkui įrodomas demonstruojant savo sugebėjimus, o ne dantis. Nugalėtojui prizas – galimybė toliau tęsti savo „šokį“ patelei, o ji jau nuspręs, ar jis vertas pratęsti giminę. Kaip retai kam pasiseka pamatyti lapių „šokius“, taip nedažnas išgirsta ir jų balsus. Be abejo, lapė, kaip ir kiti šuniniai, privalo loti. Ir ji loja. Paprastai patelės po trijų trumpų sulojimų staugia vienodu tonu, o štai patinai loja nestaugdami, panašiai kaip kiemsargis šuo.
Na, jei ir nepavyks pamatyti lapių „šokių“, jei nepavyks išgirsti jų „dainų“, tai bent jau lakstant po laukus jas tikrai išvysite. Rujos metu lapės aktyvesnės, nevengia bėgioti po laukus, pamiškes, pakiemiais, savo takais, iš vieno savo teritorijų galo į kitą. Ko jau ko, bet lapių pėdsakų šviežiame sniege tikrai galite prisižiūrėti, o ir kvapą – paliktą ant akmenų krūvelės, kokio kalnelio, pavienio medžio – tikrai galite pajusti.
Gerų akimirkų stebint lapių gyvenimą!
O kaip šiuo metų laiku atrodo lapės, galite išvysti Lietuvos laukinės gamtos fotografų klubo NATUREPHOTO.LT nuotraukose.
