Panašių pavyzdžių yra ir daugiau. Vienas medžiotojas GRYNAS.lt pasakojo, kad žiemą priglaudė dvi stirnas. Jos surastos miške visiškai nusilpusios. Ilgą laiką vyras jas globojo ir prižiūrėjo. Kai gyvūnai atsigavo, paliko praviras voljero duris. Tuomet stirnos išėjo į laisvę, bet kartais grįždavo pas joms padėjusį žmogų. Tačiau dabar stirnos į medžiotojo kiemą jau nebe užsuka. Medžiotojas pripažįsta, kad nežino, koks buvo stirnų likimas, mat jos prisirišo prie žmogaus ir jo nebebijojo. Jos galėjo tapti lengvu brakonierių taikiniu.

Gamtininkai nesutaria

Gamtininkai nesutaria, ar reikia globoti sutiktus nusilpusius žvėris. Vieni teigia, kad nereikia kištis į gamtos reikalus, kiti – kad būtina padėti gyvūnams.
Paukščių lesinimas žiemos metu yra gražus poelgis ir atskirom žiemom reikia tai daryti, bet svarbiausias dalykas yra tai, kad jeigu pradėjai tai daryti lapkričio mėnesį, reikia baigti tik tada, kai sniegas nutirpsta. Vienkartinis arba nemetodiškas pašėrimas ir priviliojimas prie lesyklos nieko neduoda, vėliau, jie patys pradeda nebeieškoti maisto, o laukia lesykloje. Jeigu lesykla bus tuščia, yra nemažai šansų, kad paukščiukas neišgyvens.
Laimutis Budrys

Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys teigė, kad vėliau priglaustam gyvūnui bus sunku grįžti į gamtą.

„Yra dvi pusės. Rūsčioji dalis yra ta, kad jeigu laukinis gyvūnas gamtoje neišgyvena, nusilpsta ir jeigu jį priglaudžia gamtos mylėtojas ir jį laiko, dažniausiai tokio gyvūno grąžinti atgal į gamtą nepavyksta. Tačiau yra ir visokių išskirtinių atvejų. Daugelis paukščių rūšių pragyvena žiemos laikotarpį globojamos žmogaus ir vėliau sėkmingai toliau gyvena laisvėje. Tarkime, būna atvejų, kai gulbės įšąla į ledą, manau, kad tokiu atveju žmogus turėtų pasirūpinti gyvūnu. Kitas atvejis, kai priglaudžia lapę ar mangutą, kai jie jau elgiasi neadekvačiai, eina prie sodybų, prie žmonių. Tokių dalykų reikėtų vengti, nes plėšrūnai yra potencialūs pasiutligės ir kitų užkrečiamų ligų nešiotojai“, - sakė L. Budrys.
Stirnaitė. Dariaus Babelio nuotrauka

Stirnų priglausti, anot specialisto, nereikėtų. Visų pirma jau seniai nėra tokių šaltų žiemų, kurios keltų grėsmę stirnoms. O vasarą tuo labiau negalima namo neštis mažą stirniuką. „Tačiau vasaros metu, kai stirnos atsiveda jauniklių, yra pavojus. Gamtoje taip yra surėdyta, kad stirniukas iš pradžių neturi kvapo, tai yra viena iš apsaugos priemonių nuo plėšrūnų ir motina paprastai jį palieka kažkur žolėse, o pati būna visai netoli. Taigi žmogus suradęs stirniuką ir pažiūrėjęs, kad niekur nėra patelės, o ji būna pasislėpusi, ima stirniuką ir nešasi namo globoti. Tuomet jau aiškus tokio žvėrelio likimas – jis į gamtą jau nesugrįš.“

Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius savo ruožtu teigė, kad žmogaus moralinė pareiga yra globoti nusilpusį gyvūną.

„Pats girdžiu pastebėjimus iš kitų gamtininkų, kad nereikia kištis į tai, kas vyksta gamtoje. Bet mes taip kišamės į gamtą, kad didžiąja dalimi gyvūnai kenčia ne dėl gamtos reiškinių, o dėl žmogaus sukeltų pasekmių. Kad ir klimato kaita, dabar niekas jau neabejoja, kad tai yra žmogaus veiklos pasekmė. Manau, kad kai pamatome nusilpusį žvėrį, moralinė pareiga yra padėti. Galima sakyti, kad geriau palikti vilkams, bet dabar ir tų vilkų ne tiek daug yra. Bent jau aš tokį žvėrį radęs globočiau ir pavasarį paleisčiau“, - sakė A. Gaidamavičius.

Dabar gyvūnai per baikštūs?

Kai kurie gamtininkai mano, kad gyvūno priglaudimas yra blogas dalykas, nes po to žvėrys nebebijo žmogaus, gali nesunkiai tapti medžioklės taikiniu. Tačiau A. Gaidamavičiaus nuomone, dabar gyvūnai kaip tik yra per daug baikštūs.
Anksčiau buvo tokia statistika, kad Vilniaus mieste gyvena apie 500 lapių, dabar turbūt jų yra kur kas daugiau. Bet jeigu pasižiūrėtume į Estijos miestus, ten lapių dažnai pamatysi prie konteinerių tiesiog gatvėje arba medžiojančias benames kates. Daugelyje Europos miestų lapė yra miesto gyvūnas kaip ir koks balandis. Manau, kad tik džiaugtis reiktų, kada žmogui yra galimybė arčiau pabendrauti su gamta.
Andrejus Gaidamavičius

„Žvėrys gali priprasti prie žmogaus ir nebebijoti, bet kai aš prisimenu savo senelių ir tėvų pasakojimus, anksčiau gyvūnai nebuvo tokie baikštūs kaip dabar. Dabar gyvūnai yra turbūt baikščiausi, kokie buvo per visą istoriją. Tai lėmė daug dalykų: medžioklė, mūsų besaikis brovimasis į gamtą. Anksčiau žmonės dažnai susitikdavo su miško gyvūnais, netgi su pavydu klausydavau istorijų, kai žmogus sutinka briedį arba nebaikščią stirną. Tokių susitikimų neįmanoma pamiršti, bet jie kuo toliau, tuo retesni. Mes gyvūnus pavertėme ne tik baikščiais, bet ir naktiniais, nes jie priversti maitintis naktį, o dieną ilsėtis“, - kalbėjo A. Gaidamavičius.

Reikalingos tam tikros sąlygos

Baudos gresia ne tik už netinkamai laikomus naminius gyvūnus. Aplinkosaugininkai perspėja, kad atsakomybė laukia ir už neteisėtą laukinių gyvūnų laikymą ir netinkamą priežiūrą.

Anot L. Budrio, ne visi žmonės gali globoti žvėris: „Svarbu yra voljerai, patalpos, maitinimas, veterinarinė priežiūra. Ne kiekvienas gali užsiimti laukinių gyvūnų globa ir dėl to yra specialūs reikalavimai.“
Laimutis Budrys

A. Gaidamavičiaus nuomone, svarbiausia priglaudžiant laukinį žvėrį yra išmanyti jo mitybą.

„Sąlygos priklauso nuo gyvūno rūšies, reikia išmanyti jo mitybą. Tai yra svarbiausia. Gyvūnai pakankamai gerai ištveria šaltį, jeigu gauna gero maisto. Dėl tos priežasties ir vis daugiau paukščių nebeskrenda iš Lietuvos ir čia žiemoja. Jeigu jie sugeba prasimaitinti, jiems nėra reikalo eikvoti milžiniškų energijos sankaupų ir ryžtis tolimai bei rizikingai kelionei. Manau, kad priglaudus žvėrį, reikia pasiimti literatūrą, pasižiūrėti, kuo tas gyvūnas minta, pasitarti su gamtininkais“, - pasakojo A. Gaidamavičius.

Už neteisėtą laukinio gyvūno laikymą gresia bauda nuo 60 iki 115 eurų.

Žvėrys vis dažniau atklysta į miestą

Pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko atvejų, kai žvėrys atklysta į miestą. Specialistai teigia, kad to priežastys yra labai paprastos.

„Mes kuo toliau, tuo labiau užimam gyvūnų gyvenamąsias teritorijas. Be to, yra migracijos keliai. Migracijos gali būti sezoninės ir maitinimosi. Gyvūnas turi savo smegenyse jau įrašytą maršrutą ir stengiasi tuo maršrutu eiti. Jeigu kas nors užtveria jam kelią, jis visokiais būdais dirbtinę užtvarą stengiasi įveikti“, - sakė L. Budrys.
Dabar gyvūnai yra turbūt baikščiausi, kokie buvo per visą istoriją, tai lėmė daug dalykų: medžioklė, mūsų besaikis brovimasis į gamtą. Anksčiau žmonės dažnai susitikdavo su miško gyvūnais, netgi su pavydu klausydavau istorijų, kai žmogus sutinka briedį arba nebaikščią stirną. Tokių susitikimų neįmanoma pamiršti, bet jie kuo toliau, tuo retesni.
Andrejus Gaidamavičius
O tai, kad mieste gyvena smulkesni gyvūnai, ypač plėšrūnai, pavyzdžiui, lapės, yra ne naujiena: „Mums tai gal didesnę nuostabą kelia, o Anglijoje vidury miesto daug kur gali vaikščioti lapės ir niekam tai nekelia nuostabos, nes jos ieško lengvesnio gyvenimo, eina prie konteinerių ir kur kas lengviau suranda maisto, negu natūralioje gamtoje", - sakė L. Budrys.
A.Gaidamavičius

Jam pritarė ir A. Gaidamavičius, kuris teigė, kad daugelyje miestų lapė yra toks pats miesto gyvūnas kaip ir balandis: „Čia klausimas, kas pas ką atklysta. Urbanizacija vyksta gamtos plotų sąskaita - miestai plečiasi į gamtą. Be abejo, yra tam tikrų gyvūnų rūšių, kurios prisitaiko gyventi miesto sąlygomis. Viena iš tokių rūšių yra lapės. Anksčiau buvo tokia statistika, kad Vilniaus mieste gyveno apie 500 lapių, dabar turbūt jų yra kur kas daugiau. Bet jeigu pasižiūrėtume į Estijos miestus, ten lapių dažnai pamatysi prie konteinerių tiesiog gatvėje arba medžiojančias benames kates. Daugelyje Europos miestų lapė yra miesto gyvūnas kaip ir koks balandis. Manau, kad tik džiaugtis reiktų, kada žmogui yra galimybė arčiau pabendrauti su gamta.“

Šėrimas – ne vienadienis dalykas

Daugelis žmonių žiemos metu pasirenka ir kitą pagalbos laukiniams gyvūnams būdą – juos šeria. Tačiau, anot specialistų, tai taip pat daryti reikėtų atsargiai.

„Paukščių lesinimas žiemos metu yra gražus poelgis ir atskirom žiemom reikia tai daryti, bet svarbiausias dalykas yra tai, kad jeigu pradėjai tai daryti lapkričio mėnesį, reikia baigti tik tada, kai sniegas nutirpsta. Vienkartinis arba nemetodiškas pašėrimas ir priviliojimas prie lesyklos nieko neduoda, vėliau, jie patys pradeda nebeieškoti maisto, o laukia lesykloje. Jeigu lesykla bus tuščia, yra nemažai šansų, kad paukščiukas neišgyvens“, - kalbėjo L. Budrys.

Jam antrino ir A. Gaidamavičius, kuris teigė, kad tokiomis žiemomis kaip ši, daugelio gyvūnų iš viso nereikėtų šerti.
Tarkime būna atvejų, kai gulbės įšąla į ledą, manau, kad tokiu atveju žmogus turėtų pasirūpinti gyvūnu. Kitas atvejis, kai priglaudžia lapę ar mangutą, kai jie jau elgiasi neadekvačiai, eina prie sodybų, prie žmonių. Tokių dalykų reikėtų vengti, nes plėšrūnai yra potencialūs pasiutligės ir kitų užkrečiamų ligų nešiotojai.
Laimutis Budrys

„Dažniausiai gyvūnus šeria medžiotojai viliojimo tikslais ir tai yra labai blogai, nes pasinaudojama gyvūno silpnybe, kai žiemą jiems daug sunkiau susirasti maisto ir jis išbadėjęs ateina prie šėryklos, o jį ten nušauna. Tokie veiksmai prasilenkia su bet kokia žmogiška etika. Man gaila, kai mokyklos keliauja į miškus, neša maistą žvėreliams į tas pačias šėryklas, kur po to sugrįžta medžiotojai. Gyvūnų šėrimu patarčiau užsiimti tik labai giliomis žiemomis, kai būna labai daug sniego ir gyvūnams būna labai sunku. Bet čia turėtų būti solidarumas visų visuomenės grupių ir medžiotojų taip pat. Bet pastarosiomis žiemomis tai yra neaktualu ir nežinau, ar kada nors dar bus aktualu, nes klimatas sparčiai keičiasi“, - sakė gamtininkas.

Primename, kad pamačius nusilpusį ar sužeistą gyvūną, žmogui rekomenduojama kreiptis į specialistus. Reikėtų nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.