Pirma šaltės, o paskui šils
Mokslininkų teigimu, dėl tirpstančios Arkties ledo dangos atsiranda naujos vėjo kryptys, kurios stumia itin šaltą orą ir sniegą į pietus.
Iki šiol itin šaltos žiemos buvo susietos su Arkties tirpsmu, nes tuomet, kai ledo danga sparčiausiai tirpdavo, Europa ir Eurazija kentėdavo didesnius šalčius.
Pasitelkę iki šiol išsamiausius kompiuterinius modelius mokslininkai nustatė, jog tokias žiemas lemia klimato kaita, o ne natūralios orų variacijos.
Klimato atšilimas Arktį veikia intensyviau, nei žemiau esančias platumas. Ši studija įrodė, jog klimato kaita nėra tik tolimos ateities grėsmė, nes dėl įvykusių pokyčių Europoje ir Azijoje itin šaltų ir atšiaurių žiemų tikimybė jau šiuo metu yra dvigubai didesnė. Ir tokia situacija tęsis dar kelis dešimtmečius.
Vis tik skaičiuojama, jog jau 2030-aisiais Arktyje ledo apskritai neliks. Tuomet vėl keisis vėjų kryptys ir oro temperatūros pradės kilti, kitaip tariant, atšiaurias ir šaltas žiemas pakeis daug šiltesnės.
Tirpstanti Arkties ledo danga taip pat susieta su itin drėgnomis ir lietingomis pastarųjų metų vasaromis Jungtinėje Karalystėje.
Įspėja dėl ekstremalių reiškinių dažnėjimo
Klimato kaitos ekspertas profesorius Adamas Scaife sako, kad rizika, jog sulauksime atšiauresnių žiemų yra reali, o ne tariama. Tokias prielaidas leidžia daryti ne tik kompiuteriniai modeliai, bet ir stebėjimai realiame pasaulyje. „Šių įrodymų balansas rodo, kad tai tikra“, - sakė profesorius.
„Ledo tirpsmo jūrose lėtėjimas kai kuriuos žmones verčia manyti, kad globalinis atšilimas liovėsi, tačiau tai netiesa. Nors vidutiniškai žemės paviršiaus šiltėjimas iš tiesų nuo 2000 m. lėtėja, Arktyje klimato atšilimas iki to laiko vyko tikrai itin sparčiai“, - dailymail.co.uk aiškino „Scott Polar Research Institute“ Didžiojoje Britanijoje, Kembridže dėstytojas dr. Colinas Summerhayes.
Klimatą tyrinėjantys mokslininkai jau prieš daugelį metų yra perspėję, kad globalinis atšilimas ne tik veda į lėtą temperatūros kilimą, bet ir lemia ekstremalius dažnėjančius reiškinius, pavyzdžiui karščio bangas Europoje ir Australijoje. Taip pat didėja dvigubai stipresnių potvynių tikimybė.
„Vidutinė metinė pasaulio temperatūra ir toliau kyla, tačiau stebime daugiau ekstremalių reiškinių, kurie daro didelę žalą maisto produkcijos gamybai. Jeigu ledas ir toliau tirps, situalija gali dar labiau pablogėti“, - sakė Kembridžo universiteto profesorius Peteris Wadhamsas.
Kad klimato kaita jaučiama ir Lietuvoje, GRYNAS.lt ne kartą yra sakęs Lietuvos hidrometereologijos klimatologas Justinas Kilpys. Jis aiškino, kad dėl klimato kaitos Lietuvoje greičiau prisitaiko invazinės rūšys.
O galiausiai šis reiškinys neturėtų būti siejamas vien tik su temperatūros kilimu. Vykstat klimato kaitos procesams tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje įmanomos orų anomalijos.
„Nuo 1990 metų labai staigiai tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje pradėjo kilti oro temperatūra. Kiekvienas dešimtmetis nuo 1900 m. buvo šiltesnis, o paskutinį trisdešimtmetį temperatūra kyla labai staigiai. Kylant atmosferos temperatūrai, natūralu, kad kyla ir vandenynų temperatūra bei vandenynų lygis. Per šimtą metų jis pakilo apie 20 cm. Baltijos jūros lygis Klaipėdoje nuo praeito amžiaus vidurio pakilo apie 10 cm. Tos tendencijos, kurios yra pasaulinės, stebimos ir Lietuvoje“, - aiškino J. Kilpys.
J. Kilpys, apžvelgdamas besikeičiantį klimatą Lietuvoje, pabrėžė, kad per pastarąjį pusšimtį metų oro temperatūra pakilo 0,8 laipsnio. Dėl to pastebima, kad Lietuvoje ima atsirasti tropinės naktys, ko anksčiau nebuvo.
