Ore sklandantys teršalai, tiksliau, kietosios dalelės, uždengia Žemę ir ji negauna dalies saulės šviesos. Dėl šios priežasties išgarinama mažiau vandens ir jis požeminiais bei paviršiniais keliais teka bei gausiau papildo upių baseinus.
Naujojo tyrimo išvados, spalio 5-tą dieną publikuotos žurnale „Nature Geoscience“ („Gamtos mokslai“), įrodo, jog oro tarša turi įtakos Žemės vandens resursams.
Situacija šiek tiek ironiška: jei skirsime daug pastangų kovai su oro tarša, upės dėl suaktyvėjusio vandens garavimo gali nusekti ir tokiu atveju pasaulyje sumažėtų gyventojų buities reikmėms bei geriamojo vandens ruošimui naudojamo vandens kiekis, rašo studijos autoriai.
Tokias išvadas autoriai padarė tyrinėdami Šiaurės Amerikos, Europos ir kai kurių Azijos šalių meteorologinius duomenis nuo XX amžiaus vidurio iki šių dienų.
Oro teršti vis tik nepatariama
Pavyzdžiui, Europoje 1970-aisiais Saulės šviesos, pasiekiančios žemę, kiekis sumažėjo puse procento.
„Daug kas jau pamiršo, kokia prasta tuomet buvo situacija“, - sako Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnybos hidrologė Nicola Gedney, viena pagrindinių minėto tyrimo autorių.
Mokslininkai analizavo daugybę upių tėkmę ir vandens kiekio gausumą lemiančių faktorių. Jie sukūrė kompiuterinį modelį, leidusį apskaičiuoti, kiek vandens kiekvienu istoriniu laikotarpiu pratekėjo didžiausiomis pasaulio upėmis.
Atmetus natūralius vandens kiekį upėse keičiančius pokyčius, tyrėjų komanda nustatė, jog vandens kiekis Europos ir Šiaurės Amerikos upėse vis auga.
Pavyzdžiui, tokiose didelėse Europos upėse, kaip Dunojus, Elbė ir Oderis vandens kiekis augo nuo 11 iki 25 proc. ir tai, mokslininkų nuomone, lėmė ore buvusių kietųjų dalelių kiekis.
Vis tik XX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje šalys susirūpino oro kokybe ir ėmėsi aktyvių kovos prieš oro taršą priemonių. Kietųjų dalelių kiekis ore sumažėjo iki trečdalio, kartu krito ir vandens kiekis upėse. Mokslininkai prognozuoja, jog vandens kiekis gali mažėti ir toliau.
Kita vertus, Šveicarijos valstybinio technologijų instituto mokslininkas Martinas Wildas primena kritulius. Jei oras bus užterštas, vandens garavimas bus toks menkas, jog sumažės vandens kiekis uždarame garavimo-kritulių cikle. Tuomet kritulių iškris mažai ir upės gali pradėti sekti ir dėl šios priežasties. „Aš tikrai nepatarčiau dar labiau teršti oro,“ - juokaudamas kalba mokslininkas.
