Provokuojamą žinutę socialiniame tinkle „Twitter“ mokslininkas paskelbė po to, kai švedų tyrėjų grupė pranešė apie metano dujų telkinių nuotėkį po Arktimi. Metanas šiltnamio dujų efektą ir pasaulinį klimato atšilimą paspartintų daugiau kaip 20 kartų. Tyrimo rezultatai byloja, kad šių dujų nuotėkio burbulai jau kyla į vandenyno paviršių.
„Mes – pakeliui į nevaldomo klimato šilimo scenarijų. Mums reikia tai sustabdyti, - teigia J. Boxas. – Ateis momentas, kai bus per vėlu, tiesa? Procesai tada taps nevaldomi.“
Vieni panikuoja, kiti ramina
Tiesa, yra manančių, kad panikuoti dėl metano dujų burbulų nereikėtų. Esą kol pasieks jūros paviršių, metanas ištirps vandenyje. Be to, nemenką jo dalį absorbuos mikroorganizmai. Vis dėlto, anot J. Boxo, jei metano burbulai jau pajudėjo ir tai reiškia, kad atmosfera netrukus gali būti papildyta šiltnamio efektą skatinančiomis dujomis. Tai turėtų kelti ypatingą nerimą, nes Arktis šyla sparčiau nei kuris kitas Žemės regionas.
Skirtingai nei anglies dvideginis, kuris ypač gerai tirpsta vandenyje, metanas gėlame vandenyje egzistuoja dviem pavidalais: ištirpusių dujų ir burbulų kapsulių pavidalu. Pastarieji kyla iš nuosėdinio Žemės plutos sluoksnio. Metanas gali turėti įtakos ozono susidarymui. Metano dujų kiekis atmosferoje dabar yra 150 proc. didesnis nei iki pramoninės revoliucijos pradžios JAV.
Jau senokai žinoma, kad šylančio Arkties regiono ežeruose metano burbulai kyla į paviršių ir iki ledo tirpsmo burbulų pavidalu įstringa ežerus kaustančiame lede. Yra aktyvistų, kurie tokius metano burbulus pradaužo, o juose susikaupusį metaną padega.
Bet tai – tik lašas jūroje. Dėl šylančio amžino įšalo metano dujos į atmosferą išsiveržia ne tik vandens telkiniuose, bet ir sausumoje, palikdamos keistas daubas, kokių ne viena pastarosiomis savaitėmis buvo rasta Sibire.
„Aš galbūt nuo to ir nespėsiu nukentėti, - kalba J. Boxas. – Bet mano trejų metų duktė dėl to gali tikrai nukentėti.“
