Pasaulyje gyvena daugiau nei 200 skirtingų pelėdų (būrys Strigiformes) rūšių. Šie plėšrūs paukščiai yra sutinkami visuose žemynuose išskyrus Antarktidą ir paprastai gyvena tropikų ir vidutinių platumų zonose. Pelėdų yra pačių įvairiausių dydžių, nuo miniatiūrinių elfinių pelėdų sveriančių vos 40 gramų iki didžiųjų apuokų ir didžiųjų apuokų žuvininkų, kurių patelių svoris siekia iki 5 kilogramų, o sparnų ilgis – 2 metrai.

Pelėdų galvos yra didelės ir apvalios, o jų veidai plokšti, todėl akys žvelgia į priekį. Snapas paprastai trumpas ir lenktas. Dauguma pelėdų yra aktyvios naktį ar prieblandoje prieš sutemstant ir švintant, bet kai kurios rūšys pasirodo ir dieną. Pelėdos yra plėšrūs paukščiai.

Jų dieta yra įvairi ir skirtingos rūšys maitinasi skirtingai, tačiau dažniausiai minta vabzdžiais ir mažais žinduoliais, kartais - žuvimi.Pelėdos medžioja pirmiausia pasitelkdamos klausą, tačiau jų naktinis matymas taip pat labai gerai išvystytas ir paprastai geresnis nei jų grobio. Kadangi šių paukščių akys yra „veido“ priekyje, pelėdos negali akių judinti visomis kryptimis ir mato tik priešais save. Tačiau kakle esantys 14 slankstelių leidžia pelėdoms pasukti galvas 270 laipsnių – nejudinant likusio kūno. Toks veiksmas dažniausiai priverčia aiktelėti šiuos paukščius stebinčius žmones.

Pelėdoms ima trūkti namų

Dauguma pelėdų rūšių nuolat gyvena vienoje vietoje, tačiau yra ir klajojančių pelėdų, kurios keliasi iš vienos vietos į kitą ieškodamos maisto. Neišskrendančios pelėdos paprastai kasmet deda 3-4 kiaušinius, tuo tarpu klajojančių pelėdų šeimynų dydis skiriasi metai iš metų – blogais metais jos gali ir išvis neperėti. Daugelis pelėdų lizdus suka medžių drevėsi, uoksuose, pastatų palėpėse. Tinkamų senų medžių mūsų miškuose trūksta, todėl labai svarbu kelti pelėdoms skirtus inkilus.

Lietuvoje gyvena 13 pelėdų rūšių – nuo didžiausio didžiojo apuoko (lot. Bubobubo) iki pačios mažiausios žvirblinės pelėdos (lot. Glaucidiumpasserinum). 8 iš šių rūšių Lietuvoje ir peri.

Didžiausios populiacijos – naminių pelėdų (lot. Strixaluco) ir mažųjų apuokų (lot. Asio otus), abi siekia 3 ar daugiau tūkstančių paukščių. Iš viso 7 rūšys įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą, iš jų tik uralinė pelėda (lot. Strixuralensis) mūsų šalyje neperi. Iš žemiau nuotraukose esančių pelėdų be jau paminėtų Lietuvoje dar sutinkamos laplandinės pelėdos ir lututės.

Pelėdos puikiai maskuojasi, jų plunksnų raštai dažnai primena medžių žievę, todėl drevėse pasislėpusias ar prie medžio prigludusias pelėdas nėra lengva pastebėti. Pelėdas paprastai išduoda tik jų šūksniai ir ryškios akys. Ar greitai visose nuotraukose surasite besislepiančias pelėdas?

1. Didysis raguotasis apuokas (lot. Bubovirginianus)
Didysis raguotasis apuokas
2. Didysis raguotasis apuokas (lot. Bubovirginianus)
Didysis raguotasis apuokas (Jason Crotty nuotr. /CC BY 2.0)
3. Laplandinė pelėda (lot. Strixnebulosa)
Laplandinė pelėda
4. Pelio apuokas žuvininkas (lot. Scotopeliapeli)
Pelio apuokas žuvininkas (fotografuota Ugandoje)
5. Demėtoji pelėdikė (lot. Athenebrama)
Dėmėtoji pelėdikė (Harsha Narasimhamurthy nuotr. / CC BY 2.0)
6. Pelėdikė (lot. Athene noctua)
Pelėdikė (Athene noctua)
7. Lutučiukai (lot. Aegoliusfunereus)
Lutučiukai. Jono Barzdėno nuotr.
8. Lututė (lot. Aegoliusfunereus)
Lututė  (Gregthebusker nuotr. / CC BY 2.0)
9. Naminė pelėda (lot. Strix aluco)
Naminė pelėda žaidžia slėpynių. Renato Jakaičio nuotr.
10. Mažasis apuokas (lot. Asio otus)
Mažasis apuokas (Bernard stam nuotr. / CC BY 2.0)
11. Mažasis apuokas (lot. Asio otus)
Mažasis apuokas. Roberto Patronaičio nuotr.
12. Naminė pelėda (lot. Strixaluco)
Naminė pelėda Šesuolių girioje. Vitalijus Stirkė
13. Šiaurės Amerikos apuokėlis (lot. Megascopsasio)
Šiaurės Amerikos apuokėlis. (Matt Macgillivray nuotr. /CC BY 2.0)
14. Afrikinis apuokėlis (lot. Otus senegalensis)
Afrikinis apuokėlis (CC-SA/ Alastair Rae nuotr.)

15. Neatpažinta pelėda slepiasi kanalizacijos plyšyje
Pelėda kanalizacijos ertmėje