Aplink Liūtą žėri pasklidusios kitos ryškiausios gegužės vakaro žvaigždės: iš kairės Jaučiaganys su ryškiuoju Arktūru, dešiniau ir kiek žemiau Liūto – blausios Vėžio žvaigždyno žvaigždės ir ryškieji Dvyniai, o šiauriau nuo jų – Vežėjas su ryškiąja Kapela. Virš šiaurės rytų horizonto kopia Lyros žvaigždynas su šviesiąja Vega, o žemiau ir kairiau jos teka Gulbės žvaigždynas. Neaukštai virš šiaurės padangės švyti „W“ raidės pavidalo Kasiopėjos žvaigždynas, o aukštai virš galvos sukasi Grįžulo ratai.

Srauto maksimumo metu gegužės 6 d. nakties danguje galima buvo suskaičiuoti apie 50 meteorų žybsnių per valandą.
Citata

Saturnas atsidurs palankiausioje stebėjimams padėtyje

Jupiteris ryškiai spindi vakarais besileidžiančiame Dvynių žvaigždyne, žemiau ryškiausių šio žvaigždyno žvaigždžių – Kastoro ir Polukso. Visą gegužę Jupiteris išliks ryškiausia planeta po Veneros. Pasitelkus nedidelius mėgėjiškus teleskopus jo paviršiuje bus galima pamatyti dvi debesų juostas ir Didžiąją Raudonąją Dėmę, kuri į mūsų planetos pusę atsisuka maždaug kas 9 valandos.

Merkurijus gegužės 25 d. pasieks didžiausią kampinį nuotolį nuo Saulės. Todėl net ir šviesiomis gegužės pabaigos naktimis jį bus įmanoma trumpai įžiūrėti maždaug ant Dvynių ir Tauro žvaigždynų ribos, labai žemai virš šiaurės vakarų horizonto.

Saturnas, Svarstyklių žvaigždyne šį mėnesį pasiekęs opoziciją, žvaigždėtame danguje spindės visą naktį ir bus geriausioje padėtyje stebėjimui šiais metais. Opozicija reiškia, kad planeta Žemės atžvilgiu yra priešingoje pusėje nei Saulė, arčiausiai Žemės ir turi didžiausią regimąjį skersmenį bei ryškį. Tad pasitelkus mėgėjiškus teleskopus, bus galima pasigrožėti ne tik planetos  žiedais, bet ir susirasti stambesnius Saturno palydovus: Titaną, Rėją, Dionę ir Tetiją.

Marsas matomas beveik visą naktį Mergelės žvaigždyne. Pasiekęs opoziciją balandyje, jis gana sparčiai blausės. Tačiau pasitelkus mėgėjiškus teleskopus, esant geroms oro sąlygoms, jo paviršiuje vis dar galima bus įžvelgti baltuojančią šiaurės poliaus kepurę.

Meteorų srautas gali pateikti netikėtumų

Kasmet balandžio 19 – gegužės 28 dienomis besireiškiantis Eta Akvaridų meteorų srautas šiemet didelių staigmenų nepateikė, srauto maksimumo metu gegužės 6 d. nakties danguje galima buvo suskaičiuoti apie 50 meteorų žybsnių per valandą.

Tad geriausias prognozių patikrinimas, jei bus giedra, tiesiog išeiti naktį iš 23-ios į 24 d. po žvaigždėtu skliautu ir viską pamatyti savo pačių akimis.
Autorius

Tačiau meteorų stebėjimo mėgėjus neseniai pasiekė žinia, jog astronomai šemet prognozuoja užgimsiant iki šiol dar nematytą naują meteorų srautą, kurio maksimumas turėtų pasireikšti naktį iš gegužės 23 į 24 d.

Apskaičiuota, kad tą naktį mūsų planeta įskries į nedidelės kometos 209P/LINEAR kosminėje erdvėje paliktas dulkes. Kai kurie mokslininkai suskubo paskelbti prognozes, kad šis įvykis sukels grandiozinę meteorų audrą. O žiniasklaida netruko šią žinią pasigauti ir išpūtė šį įvykį iki sensacingos naujienos. Deja, tikslesni paskutinieji skaičiavimai stebuklų nežada.

Pagal 2012 m. prancūzų eksperto Jérémie Vaubaillono prognozes, naujasis srautas turėjo pažerti nuo 100 iki 400 meteorų per valandą. Meteorų srautas vadinamas meteorų lietumi tik tuomet, kai per vieną valandą sužimba virš 1000 meteorų.

Geriausia - viską patikrinti savo pačių akimis

Naujesni meteorų Vakarų Ontario universiteto ekspertų Quanzhi Ye ir Paulo A. Wiegerto skaičiavimai dar mažiau optimistiški. Pasak šių ekspertų, net esant idealiausioms sąlygoms, galima tikėtis tik apie 200 meteorų per valandą.

Pagal ekspertų skaičiavimus, tikėtina, jog naujojo meteorų srauto pikas bus labai trumpalaikis ir truks tik keletą minučių. Laukti jo reiktų gegužės 24 d. ryte, tarp 10 ir 11 val. Deja, Lietuvoje tuomet bus diena ir mes šios prognozės išsipildymo nematysime.

Patirtis rodo, kad meteorų srautų stiprumą prognozuoti nėra lengva. Ir ypač pastaruoju atveju, kai labai mažai yra žinoma apie pačią kometą 209P/LINEAR ir jos pažertų kosminių dulkių kiekius bei jų pasiskirstymą. Tad geriausias prognozių patikrinimas, jei bus giedra, tiesiog išeiti naktį iš 23-ios į 24 d. po žvaigždėtu skliautu ir viską pamatyti savo pačių akimis.

Sritis iš kurios į visas puses išlekia meteorų strėlės yra netoli nuo Šiaurinės žvaigždės, neryškiame Žirafos (Camelopardalis) žvaigždyne, esančiame tarp Mažųjų Grįžulo ratų ir Persėjaus. Todėl šis meteorų srautas pavadintas – Kamelopardalidai.