Su telefonais pelėdų geriau neieškoti
Ketvirtadienį vakare žurnalistus į Želvos girininkijos miškus pakvietę Ukmergės miškų urėdijos darbuotojai žadėjo, kad pavyks išgirsti namines pelėdas. Ir jų pažadui buvo lemta išsipildyti. Šių pelėdų skleidžiamas garsas pasigirdo dvejose vietose.
Žurnalistus po mišką vedžiojęs Želvos girininkijos girininko pavaduotojas Kęstutis Jarmalavičius yra pelėdų žinovas. Vyras yra ne tik miškininkas, augina ir prižiūri girininkijos miškus, bet ir stebi paukščių gyvenseną, jų psichologiją, juos globoja ir saugo.
Iš pradžių mėginta išgirsti naminių pelėdų garsus be kvietimo. Nepavykus, po kiek laiko K. Jarmalavičius jas pašaukdavo pamėgdžiodamas paukščių ūbavimą. Pirmąjį kartą naminės pelėdos patino garsas pasigirdo ganėtinai toli. O antrąjį buvo aiškiai girdėti tiek patino, tiek ir patelės ūbavimas. Tiesa, jų skleidžiami garsai labai skiriasi.
Tačiau K. Jarmalavičius iškart įspėjo, kad norint išgirsti pelėdų ūkčiojimą reikia laikytis tylos. Ir taip pat būtų gerai, jei miške nebūtų šviesos šaltinio, kuris pelėdoms gali ir nepatikti. Taip pat jis ragino bandant prisikviesti paukščius nepiktnaudžiauti naudojant specialių šių paukščių ūbavimo įrašą ar juos pamėgdžiojant. Tai trikdo naktinius paukščius.
Pasak miškininko, šiuo metu naminės pelėdos pačios aktyviausios. Dabar jos ruošiasi perėti, o kai kurios galbūt jau net ir peri. Stiprūs paukščiai kiaušinius aršiai gina. Jei prie jų pernelyg arti priartėsite, galite tikėtis atsako.
Želvos girininko pavaduotojas, kuris stebi ne tik pelėdas, bet ir visus girininkijos miškuose gyvenančius paukščius, tvirtina, jog pelėdos gyvena beveik visuose miškuose. Jei naktis ne vėjuota, o ypač jei būna atodrėkis, tuoktuvių metu jas visada galima išgirsti. Pelėdos labiausiai mėgsta lapuočių miškus. Kaip tik todėl ketvirtadienio naktį pelėdų ten ir laukta.
Taip pat naminės pelėdos iš kitų išsiskiria tuo, kad reaguoja į dirbtinį kvietimą. Tačiau miškininkas tikino, kad tuo piktnaudžiauti nereikėtų. „Kai susidomėjau pelėdomis, iš pradžių jas provokavau leisdamas įrašą. O vėliau pabandžiau pašvilpauti ir jos kuo puikiausiai į tai sureagavo. Nuo tada atsisakiau kitų kvietimo priemonių. Pelėdų rūšių yra daugiau, bet ne visos į kvietimą reaguoja. Naminė pelėda labiausiai reaguoja. Jei ji yra toje zonoje, ji turėtų sureaguoti. Tik svarbu būti tyliai – mobiliųjų telefonų geriau neturėti“, - patarė K. Jarmalavičius.
Kaip atrodo naminė pelėda?
Žvirblinė pelėda, K. Jarmalavičiaus tvirtinimu, gyvena Laumėnų miške, bet ji aktyvi švintant, dieną.
Šis jų apdaras nesikeičia ištisus metus. Pelėdų plunksnos purios, minkštos, todėl jos skraido beveik be garso.
Pelėdos turi labai geras akis ir klausą. Jos gali išgirsti auką, judančią po sniegu, bei medžioti visiškoje tamsoje.
Pelėdos maitinasi daugiausia pelėmis. Turėdamos gerą klausą ir aštrius nagus, pelę iš po sniego, jei jis nesušalęs, sugeba išsitraukti iš gero pusmetrio gylio.
Mėgsta nedidelius miškus
Naminės pelėdos gyvena senų lapuočių medžių drevėse. Bet gali lizdus susinešti į pušyje meletų, kurių Želvos girininkijos miškuose yra taip pat nemažai, iškaltus uoksus. Štai kodėl miškininkai miškuose palieka ir saugo senus, drevėtus medžius.
Ūbavimas – tai tuoktuvės
Lietuvoje naminės pelėdos į būsimas perėjimo vietas sugrįžta sausį – vasarį.
Tik grįžusios naktimis ima ūbauti. Pelėdų ūbavimas reiškia jų tuoktuves. Ūbauja tik patinėliai. Tokiu būdu jie skelbia savo teritoriją, į kurią, šiukštu, kitam nedera įskristi. Ar pelėdų patinėliai kovoja dėl patelių, taip, kaip tetervinai ar kurtiniai, paukščių stebėtojas, Želvos girininkijos girininko pavaduotojas K. Jarmalavičius negali pasakyti, nes pelėdos- naktiniai paukščiai. Tačiau ūbaujant vienoje vietoje du, tris ir daugiau patinėlių, jis tvirtina girdėjęs ne kartą.
Pelėdos poruojasi kartą visam gyvenimui
Kadangi įprastai dar būna šalta, patelės, kad neužšaldytų kiaušinių nė minutei nepalieka lizdo. Maisto jai atneša patinėlis.
Maitinti šeimyną jam tenka ir vėliau – kai išsirita pirmieji pelėdžiukai.
Pelėda perėti pradeda sudėjusi pirmą kiaušinį. Jei jų būna šeši, paskutinysis išsilukštena po savaitės.
Naudingi miškui
Pelėdų yra ne tik Želvos – visuose Ukmergės miškų urėdijos miškuose.
„Paukščiai yra miškų gyvybė, grožis ir sveikata. Jie ne tik nekenkia, bet ir padeda - lesa įvairius vabzdžius, jų lervas, peles, kurmius, kitus smulkius graužikus. Pelės, pavyzdžiui, labai mėgsta mažus ąžuoliukus. Ąžuolynus nuo žvėrių mes saugome įvairiomis priemonėmis, nuo pelių nėra jokios apsaugos. Bet kadangi jas gaudo pelėdos, galima sakyti, jos padeda mums išauginti ąžuolynus“,- pastebėjo Ukmergės miškų urėdas V. Kraujalis.
Ukmergės miškų urėdijoje yra išskirta nemažai paukščiams svarbių teritorijų, kuriose taikoma ypatingos paukščių apsaugos priemonės, vykdomas jų monitoringas, skaičiuojami jų lizdai, ribojami miško ūkiniai darbai ir net miškų lankymas.
Urėdijos teritorijoje yra du biosferos poligonai: Taujėnų – Užulėnio ir Viliukų. Balandžio ir gegužės mėnesiais juose nutyla pjūklai ir žmonių balsai – šis laikas skirtas perintiems paukščiams.
