Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila, patvirtino, kad Kuršių mariose stintų jau esama.
„Jos plaukia mažais būreliai ir tiesiai į Klaipėdos uosto įplaukos kanalą. Todėl į priekrantės žvejų tinklus jų pakliūna labai mažai. O ant Kuršių marių ledo tupintys mėgėjai jau ima jas traukti“, - teigė vyras.
Žvejybos entuziastai dėl kelių žuvelių rymo paromis
Preiloje giminaičius dažnai aplankantis Artūtas tikino, jog ant marių pasėdėjus 2-3 valandas ryte ir vakare galima pasigauti maždaug 20-30 stintų. Tačiau tai - niekis, palyginus su tuo, kas dėjosi prieš trejus metus. Tuomet per tokį patį laiką buvo galma ištraukti apie 1000-1500 tokių žuvų.
Dabar į Preilą iš atokesnių vietovių atvykę žvejai pakrantėje tupi ištisomis paromis, tačiau pasigauna vos 4-5 kilogramus stintų.
Tačiau Artūras paguodė, jog žvejams sekasi gaudyti vėgėles - po 5-7 per dieną.
Į T. Araškevičiaus užmestus trijų kilometrų ilgio tinklus praėjusią savaitę per parą pakliuvo ne daugiau 10 kilogramų šių žuvelių.
„Per dvi valandas jas išrinksime. Seniau vargdavome po 10 valandų, kol visas iš tinklų iškrapštydavome. Aišku, žuvų pagavome, yra dar kelios plekšnės, menkių, o stintų mažai. Per mažai, kad užtektų darbuotojams sumokėti ir kuro įsigyti. Seniau tokiu metu tik iš stintų gyvendavome, o dabar jų nebėra“, - liūdi žvejys.
Pirštais baksnoja vieni į kitus
Priekrantės žvejai įsitikinę, kad dėl to stintas iš jų nugvelbia Nemuno žemupio žvejai, kurie pavasarį neršiančias žuvis traukia tonomis tiesiog nerštavietėse. Todėl nebesubręsta mailius.
Rusnės ir Nemuno deltos žvejai į tai atkerta, kad tai yra tradicinis, šimtus metų taikomas stintų gaudymo būdas, kuris iki šiol didelės žalos jų populiacijai nepadarė.
Mokslininkas Arvydas Švagždys, kuris yra ir viešosios įstaigos „Pasienio žuvys“, vienijančios Nemuno žemupio žvejus direktorius, juokiasi iš žvejų argumentų.
„Visuomet smagiau kaltinti ne save, o kaimyną. Stintų populiacijos gausą be hidrometeorologinių reiškinių – vandens temperatūros bei vėjo krypties, lemia daug kitų aplinkybių. Prisiminkime, kad 2011 m. pabaigoje pūtėme pavojaus trimitus ir teigėme, kad stintos išnaikintos. O jau kitais metais jų sugavome tiek, kiek iki tol niekur nebuvo užfiksuota. Manau, kad šiemet yra tie metai, kai stintų yra natūraliai mažiau. Juk jos gyvena trumpai – 3-4 metus. Be to, jomis minta ir plėšriosios žuvys sterkai ir menkės“, - aiškino A. Švagždys.
Gali būti pakitusi neršto vieta
Jo manymu, stintų gaudymas nerštavietėse neigiamos įtakos šių žuvų populiacijai neturi. Greičiau – atvirkščiai. „Traukiant tinklus sukeliama banga, o reprodukcinės patelės tuo metu ikrų išleidžia daugiau“, - samprotavo A. Švagždys.
Jis taip pat ragino nepamiršti, kad rekonstravus uosto vartus marių vanduo pro juos išteka nebe į šiaurės vakarus, o į vakarus: „Stintos juk nemato, jos orientuojasi pagal kvapą. Gali būti, kad jos dabar neršti plaukia ne palei krantą, o jau giliau jūroje“, - svarstė pašnekovas.
Tas pats A. Švagždys prieš kelerius metus iškėlė versiją, esą šios žuvys iki Lietuvos krantų neatplaukia todėl, kad jas išgaudo latviai ir estai. Mūsų kaimynai tralais jų ištraukia tūkstančius tonų, lietuviams palikdami vieną kitą šimtą tonų.
Preiliškis Artūras pridūrė, jog, pagal jo močiutės pasakojimą, taip būdavo visais metais: gausesni stintų būriai atplaukia kas ketverius metus. Vėliau jų vėl būna mažiau. Vyras teigia per savo gyvenimo 30-metį taip pat pastebėjęs tokią tendenciją.
