Stebėjimui atlikti buvo pasitelkti palydovai: jų dėka surinkta medžiaga atskleidė, kad tais metais, kai jūra užšalo vėliau nei įprasta, pingvinų kolonijos iš savo tradicinių perėjimo vietų persikraustė ant gerokai storesnių šelfinių ledynų.

Tyrimui vadovavęs profesorius Peteris Fretwellas iš Britų Antarktidos tyrimų tarnybos (BAS) teigia, šie paukščiai paprastai peri įsitaisę ant jūros ledo. Ši vieta itin patogi, nes leidžia nesunkiai apsirūpinti maistu – žuvimis. Ši tendencija buvo pastebima 2008, 2009 ir 2010 metais, kuomet jūros ledas buvo pakankamai storas ir galėjo išlaikyti paukščių koloniją.

Tačiau 2011 ir 2012 metais dėl šiltesnių orų jūros ledas susiformavo praėjus mėnesiui nuo perėjimo sezono pradžios, tad paukščiai, rengdamiesi perėti, persikraustė ant netoliese esančių šelfinių ledynų.

Itin stebina tai, kad užkopti stačiu, kartais siekiančiu net 30 metrų plūduriuojančio ledyno šlaitu imperatoriškiesiems pingvinams turėjo būti išties sunku. Šie paukščiai yra ypač vikrūs vandenyje, tačiau sausume jie vikrumu nepasižymi.

Imperatoriškųjų pingvinų priklausomybė nuo jūros ledo, paprastai tampančio perėjimo vieta, buvo laikoma jų išlikimo silpnąja vieta, turint omenyje pingvinams nepalankią klimato kaitą. Visgi, naujausio tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad pingvinai geba kur kas geriau prisitaikyti prie kintančių sąlygų, nei buvo manyta iki šiol.

Australijos vyriausybės Antarktidos skyriuje dirbanti Barbara Wienecke teigia, kad šis atradimas labai svarbus, nes leidžia geriau suprasti pingvinų elgesį, ateityje galimai lemsiantį rūšies išlikimą.

Straipsnis parengtas pagal sciencedaily.com, įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.