1. Drugeliai geriantys vėžlių ašaras
Drugeliai, bitės ir kiti žolėdžiai gyvūnai negauna pakankamai druskų su maistu, todėl atsargas papildo siurbdami mineralų gausias vėžlių ašaras. Manoma, jog be to, kad laikinai apriboja vežlių regėjimo lauką, tokia drugelių veikla nedaro jokio neigiamo poveikio ropliams.
Orchidėjinis maldininkas savo išvaizda primena nekenksmingą augalą. Tačiau kitaip nei kiti vabzdžiai mėgdžiotojai, kurie taip slepiasi nuo plėšrūnų, šis maldininkas maskuojasi norėdamas pritraukti aukas.Orchidėją primenanti maldininko išvaizda pritraukia įvairų grobį, pavyzdžiui, gėlės žiedus apdulkinančias bites ir drugelius.
Ilgą laiką mokslininkai manė, jog toks mėgdžiojimas nėra pakankamai tikslus, kad apgautų vabzdžius. Tačiau lapkričio mėnesį pasirodęs tyrimas pateikė įrodymų, jog maskuotė maldininkui iš tikrųjų padeda sėkmingai medžioti. Šis maldininkas yra vienintelis žinomas plėšrūnas pasaulyje apsimetantis gėle tam, kad pasitaikius progai sučiaumotų nelaimėlį vabzdį.
3. Šaltį mėgstančių tarakonų invazija
Tikėtina, jog japoniniai tarakonai (lot. Periplaneta japonica) atvyko į Niujorką kartu su ornamentiniais augalais, kurie buvo pasodinti 2009 metais atidarytame „High Line“ parke. Dauguma augalų parke yra vietinės rūšys, bet tarakonai juose galėjo apsigyventi tuo metu, kol augalai dar auginti medelynuose. Ten vietinės ir atvežtinės rūšys auginamos greta viena kitos.
Nepaisant jų sugebėjimo išgyventi sniege, šie tarakonai neturėtų tapti reikšmingu nauju kenkėju – mat dėl maisto ir erdvės mieste jie turės varžytis su įprastais tarakonais.
Gruodžio mėnesį pasirodė tyrimas, kuriame aprašoma, kaip aligatoriai ir krokodilai naudoja įrankius. Pasak mokslininkų, šie ropliai „pasipuošia“ mažomis šakelėmis, kuriomis bando privilioti medžiagų lizdams statyti ieškančius paukščius. Priartėję neatsargūs paukščiai mikliai sučiumpami.
Taip elgiasi ir aligatoriai Luizianoje, ir krokodilai Indijoje. Tačiau tyrėjai nustatė, jog tokį elgesį ropliai demonstruoja tik arti paukščių perėjimo vietų perėjimo sezono metu. Tai pirmasis įtikinamas įrodymas, jog ropliai taip pat geba panaudoti įrankius.
Mokslininkai 2013-ųjų vasarą pristatė naujai atrastą herojinių kirstukų, pasižyminčių ypatingu stuburo tvirtumu, rūšį. Toro herojinis kirstukas, (lot. Scutisorex thori) taip pavadintas vikingų dievo Toro garbei, yra vienas keisčiausių gyvūnų pasaulyje. Jo labai neįprastos formos stuburas gali atlaikyti milžiniškas apkrovas.
Kad tuo įsitikintų, mokslininkams teko atlikti gana žiaurų eksperimentą. Teigiama, jog suaugęs vyras penkias minutes stovėjo užsilipęs ant vienintelės kitos žinomos herojinių kirstukų rūšies (lot. S. somereni) atstovo nugaros, tačiau maždaug žiurkės dydžio gyvūnėliui toks išbandymas nepadarė jokios žalos.
Toro herojinis kirstukas, manoma, yra trūkstama evoliucinė grandis tarp pastarojo stipruolio ir kitų kirstukų.
6. Olingito mažylis, rastas Kolumbijoje
Mokslininkai, tyrinėję Kolumbijai priklausančio La Mesenia miško rezervatą neseniai aptiko olingito (lot. Bassaricyon neblina) mažylį. Ši rūšis buvo patvirtinta kaip nauja tik šių metų rugpjūčio mėnesį, nors neteisingai identifikuoti pavyzdžiai muziejuose buvo laikomi jau daugiau nei šimtą metų. Olingitas yra pirma plėšriųjų žinduolių būrio rūšis, atrasta po daugiau nei trijų dešimtmečių pertraukos.
7. Bjauriausias pasaulio gyvūnas
Rugsėjo mėnesį internautai rinko bjauriausią pasaulio gyvūną. Juo tapo vandenyno gelmėse gyvenanti žuvis-lašas (lot. Psychrolutes marcidus), buvusi 2012-ųjų mokslinių atradimų sąrašuose.
Drebučius primenantis beformis gyvūnas tapo nauju Bjaurių gyvūnų apsaugos asociacijos talismanu. Ši organizacija siekia atkreipti dėmesį į poreikį saugoti visus gyvūnus, ne tik mielus ir pūkuotus žinduolius.
Kiti rinkimuose arti laimėjimo priartėję gyvūnai – didnosė beždžionė ir aksolotlis.
8. Straubliuotis keista „šukuosena“
Spalio mėnesį mokslininkai pranešė žmogaus nepaliestuose Surinamo atogrąžų miškuose radę 60 naujų gyvūnų rūšių .
Rūšių apskaitos metu buvo rastas ir keistas straubliuotis (žiogams gimininga vabzdžių grupė) su ilgus, žilus plaukus primenančiomis vaškuotomis išskyromis, kurios, kaip manoma, apsaugo vabzdį nuo plėšrūnų. Nors tai greičiausiai yra mokslui jau žinoma rūšis, šis vos penkių milimetrų dydžio padarėlis pateko į visos pasaulio žiniasklaidos portalus ir puslapius.
9. Rastas pirmasis pasaulyje nuodingas vėžiagyvis
Spalio mėnesį mokslininkai paskelbė nustatę, jog šis šimtakojį primenantis gyvis savo aukas – kitus mažus vėžiagyvius – pribaigia suleisdamas joms nuodingų toksinų kokteilį. Šis ne tik paralyžiuoja aukos kūną, bet ir suskaido jos vidaus organus, o remipedijai telieka juos iščiulpti.
Pasaulyje žinoma daugiau nei 70 tūkst. vėžiagyvių rūšių, tačiau šis gyvis kol kas vienintelis mokslui žinomas vėžiagyvis, savo aukų medžioklei pasitelkiantis nuodus.
10. Ryklys ryja ryklį
Norėdami pakeisti Delavero įlankoje gyvenančių tigrinių ryklių siųstuvus, Delavero universiteto mokslininkai tiriamus gyvūnus bandė privilioti masalu. Vieno iš tokių gaudymų metu buvo užfiksuota kuriozinė situacija: masalas pirmiau patraukė paprastąjį dygliaryklį, tačiau po akimirkos jį kartu su visu masalu prarijo keliskart didesnis tigrinis ryklys. Mokslininkai tai juokais pavadino „kimštu jūros rykliu“.
Straipsnyje panaudota nationalgeographic.com, discovery.com ir livescience.com medžiaga.
