Įspūdingi kadrai: kaip po uragano atrodo Lietuvos pajūris?

Praėjusios savaitės pabaigoje per šalį praslinkęs uraganas Ksaveras nemenkai „apkramtė“ pajūrio kopas. Kai kur iš jų styro kopų sutvirtinimui naudoti pušų kamienai, o laipteliai veda tiesiog į jūrą. Tačiau aplinkosaugininkai bei mokslininkai ramina, jog didelės žalos vėtros pajūriui nepadarė.

„Taip, bangos krantus šiek tiek apardė, tačiau pagrindinių kopų nepalietė. Padarytą žalą pailiustruočiau tokiu pavyzdžiu. Jei jus miške užpultų lokys ir numuštų kepurę, tačiau nesužalotų kitų organų, kažkiek nukentėtumėte, tačiau tikrai nesmarkiai. Tokius pat minimalius nuostolius po pastarosios audros patyrė ir pajūris“, - sakė Gamtos tyrimo centro Krantotvarkos ir krantotyros skyriaus vadovas Gintautas Žilinskas.

Aušra Feser

Per tą dešimtmetį bangos prinešė gal milijoną kubinių metrų smėlių. Pastaroji audra nuplovė gal tik 20 proc. šio kiekio. Tačiau silpnesnės audros dalį to smėlio vėl sugrąžins.

Labiausiai nukentėjo Preila ir Kopgalis

Pasak mokslininko, daugiausiai žalos iki 32 metrų per sekundę sustiprėjusio vėjo genamos bangos padarė Preilos paplūdimiui, Kopgalio ir pietinėms Melnragės kopoms ties šiaurinių Klaipėdos uosto molu. Taip pat buvo apardytas greta Šventosios uosto vartų dirbtinai supiltas smėlio kalnas.

Užtat beveik nenukentėjo Palangos paplūdimiai. Jie atrodo lyg po eilinės stipresnės audros.

„Paplūdimių smėlio nenuplovė, o kai kur jo net dar daugiau pripustė. Tenka atkasinėti tiltą“, - džiaugėsi bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus.

Pasak jo, didžiausio Lietuvos kurorto paplūdimius išgelbėjo per pastaruosius metus dirbtinai supiltas smėlis ir kopų sutvirtinimai – pynutės, žabtvorės ir klojiniai.

„Kažkas kaltino, kad paplūdimius pildant iš jūros dugno iškastu smėliu buvo „plaunami“ pinigai. Ši audra parodė, kad visos šios priemonės, kurių ėmėmės krantams apsaugoti, pasiteisino“, - sakė palangiškis.

Juodkrantėje ir Pervalkoje išplautas apsauginis kopagūbris

Per kelerius metus į Palangos paplūdimį buvo supilta per 600 tūkst. kubinių metrų smėlio, kuris buvo baržomis atplukdytas iš jūros dugno ties Juodkrante.

Kuršių nerijoje, ties Kopgaliu, prie pietinio molo dirbtinai supilta kopa taip pat buvo nuplauta. Vietoje jos čia dabar stūkso kelių metrų aukščio skardis.

„Tai jautri vieta. Tačiau čia bangos nuplovė tik tuos 3 tūkst. kubinių metrų smėlio, kuris buvo supiltas pernai panaudojus iš naujai statomo delfinariumo amfiteatro iškastą smėlį. Tačiau pats kopos kūnas nenukentėjo“, - aiškino G. Žilinskas.

Kuršių nerijos nacionaliniame parke (KNNP), Nidos kranto meteorologijos stoties duomenimis, vėjo gūsiai siekė 21 m/s, o pajūrio ruože iki 25m/s.

KNNP direkcijos vadovė Aušra Feser įsitikinusi, kad ši audra tikrai nesugebėjo nuplauti viso smėlio, kuris buvo supiltas ir dirbtinai susiformavo per 10 metų, po 2005 m. praūžusio Ervino.

„Kiek mažiau pasisekė Juodkrantės ir Pervalkos paplūdimiams – išplautas apsauginis kopagūbris, apgadinti nusileidimo į pajūrį laiptai. Juodkrantės paplūdimyje du nusileidimo laiptai nukentėjo labiausiai.  Tačiau per tą dešimtmetį bangos prinešė gal milijoną kubinių metrų smėlių. Pastaroji audra nuplovė gal tik 20 proc. šio kiekio. Tačiau silpnesnės audros dalį to smėlio vėl sugrąžins. Todėl mes manome, kad didelės žalos Kuršių nerijai Ksaveras nepadarė“, - ramino A. Feser.