Vidutiniai dančiasnapiai paplitę nuo Skandinavijos iki Ochotsko jūros. Peri Britų salose, Islandijoje.
Lietuvoje ši rūšis reguliariai aptinkama pajūryje žiemos metu. Pirmąkart perintis vidutinis dančiasnapis pastebėtas 1966 m. Molėtų rajone. Perėjimo faktai nustatyti Antalieptės tvenkinyje (Zarasų r.), Platelių, Dusios, Drūkšto ežeruose, Dysnos tvenkinyje ir Kauno mariose. Pavieniai paukščiai rasti kai kuriuose Rytų Lietuvos ežeruose.
Gyvena vidutiniai dančiasnapiai labai įvairiose buveinėse pajūryje, paupiuose ir miškingose teritorijose su dideliais vandens telkiniais, ypač turinčiais salų.
Lizdus ši rūšis įsirengia ant žemės, tarp aukštesnių augalų, negiliuose urvuose, pakrūmėse. Gegužės mėnesį deda kiaušinius, paprastai nuo 8 iki 10 vienetų. Patelė peri 31–32 dienas. Jaunikliai auga labai lėtai, tačiau gerai nardo. Minta daugiausia žuvimi, kurią pagauna persekiodami. Vandens vabzdžiai, moliuskai ir smulkios varlės sudaro nedidelę maisto dalį suaugusių vidutinių dančiasnapių mitybos racione. Lietuvoje tikriausiai žiemoja iš kitur atskridę paukščiai.
.
Manoma, kad Lietuvoje vidutinių dančiasnapių populiacija ne didesnė nei 10 šių paukščių porų.
Mažą gausumą lemia tai, kad Lietuvos populiacija yra nutolusi į pietus nuo pagrindinio paplitimo arealo.
Manoma, kad daugiausiai įtakos šios rūšies populiacijos negausumui turi statomi žvejų tinklai bei trikdymas.
Informacija parengta pagal Lietuvos raudonąją knygą ir Wikipedia.
