Auką iščiulpia iš skeleto
Nuodingasis vėžiagyvis priklauso remipedijų arba kirmėlinių vėžiagyvių klasei. Kitais vėžiagyviais mintantis gyvis gyvena povandeniniuose urvuose Karibuose, Kanarų salose ir Vakarų Australijoje.
Remipedijos (lot. Speleonectes tulumensis) nuodai, pasak mokslininkų, - įmantrus toksinų kokteilis. Į jų sudėtį įeina įvairūs fermentai ir speciali, auką paralyžiuojanti medžiaga.
Mokslininkų tyrimas buvo išspausdintas žurnale „Molecular Biology and Evolution” (Molekulinė biologija ir evoliucija, - liet.)
Akli, bet aršūs
„Šio tyrimo įžvalgos padės praplėsti mūsų supratimą apie nuodingųjų gyvūnų ir jų nuodų evoliuciją,“ – sakė straipsnio bendraautorius, Gamtos mokslų muziejaus Londone zoologas dr. Ronaldas Jenneris.
Vėžiagyviai yra vienas didžiausių nariuotakojų tipo potipių. Šiai daug rūšių turinčiai gyvūnų grupei priklauso ir visiems pažįstamos krevetės, vėžiai ir krabai.
Dauguma yra vandens gyviai, tačiau keletas gyvena sausumoje, pavyzdžiui, vėdarėliai (lot. Oniscidae).
Tarp 70 tūkst. žinomų rūšių - pirmoji nuodinga
„Šiame tyrime pirmą kartą buvo aprašyta, kaip vėžiagyvis naudoja nuodus. Į žinomų nuodingų gyvūnų sąrašą įtraukėme naują svarbią gyvūnų grupę,“ – pridūrė kitas Gamtos mokslų muziejaus atstovas Dr. Bjoernas von Reumontas.
„Nuodai yra paplitę tarp organizmų priklausančių kitoms trims iš keturių didžiųjų nariuotakojų grupių, pavyzdžiui vabzdžių. Vėžiagyviai, kita vertus, yra keista šios taisyklės išimtis.“
„Nors šio potipio gyvūnai yra labai įvairūs – nuo krilio ir krabų iki ūsakojų, - iki mūsų tyrimo nei viena iš apytiksliai 70 tūkst. žinomų vėžiagyvių rūšių nebuvo laikoma nuodinga,“ – sakė mokslininkas.
