Skaitytojos užrašai. Ką gero rudenį galima nuveikti su šaltalankių uogomis?

GRYNAS.lt skaitytoja Neringa, aprašiusi šermukšnio vertingąsias savybes, šįsyk įsileidžia mus į savo virtuvę ir atskleidžia,  kokią naudą galime gauti iš rudenį sunokusių šaltalankio uogų.

Šeimos laisvalaikio atradimai: gilių kava ir lietuviški „apelsinai“

„Ką veikiame šiandien?“ – klausiančiomis akimis žiūri visa šeima į mamą. „Nieko nesuplanavai?“ – nustemba. „Tada aš suplanuoju – važiuojame dviračiais pasivažinėti, juk jau tuoj sezono pabaiga,“ – nusprendžia tėtis.

Mama su dukryte žvilgt viena į kitą. „Ak, mes jau gyvename rudens ritmu, norisi lėtai, neskubant, koja už kojos judėti. Eisiva į Ažuolyną giliauti – dalis gilių „zogosodo“ gyventojams, dalis – būsimam mamos eksperimentui – naminei gilių kavai,“ – suokalbiškai sučiulba šeimos moteriškoji pusė. „Ir tingėkite, kad norite, o mes su tėčiu–pavarysim,“ – reziumuoja dienos planą jau mamą praaugęs sūnus ir išdumia – suprantu, kur akys veda...

Nenuliūstame, lėtai prirenkame gilių, lėtai nunešame į „zogosodą“ – tikros lėto gyvenimo propaguotojos savaitgaliais- ir grįžtame namo ruošti lėtų itališkų pietų – laukiame draugų, dalinsimės įspūdžiais iš Sicilijos. „Ak, šilta ten, vynuogių kekės nuo medžių kybo – tiesiai į burną“ – prisimenu, gremždama lietuvišką kriaušę ir ją farširuodama pelėsiniu sūriu su viena kita spanguole.

„Grįžome jau!” - suguža į vidų du šeimos spartuoliai. „Žiūrėk, kokių šaltalankių pakeliui į Kačerginę radome“, - rodo fotografiją sportiškasis tėtis. Susigėstu dėl tų vynuogių – juk Palermo turguje nemačiau pirkti apelsinų – ne sezonas dar – jie ir neprekiauja. O pas mus juk sezonas mūsų rudens gėrybių, ir šaltalankių taip pat. Tai tiek reikėjo daug parašyti, kad pagaliau prieičiau prie šio straipsnio esmės – aukso dulkėmis dengtos, ir tikrai auksinės savo verte uogos, kurios Sicilijoje nėra!

Kaip mano šeima atrado šaltalankio uogas

Atradau ją labai paprastai – sūnus alergiškas citrusams, o aplink visi geria apelsinų, greipfrutų sultis – giria, kiek jose visko daug, kaip sveika, o maniškis negali. Kai negali jis, tai ir visa šeima namie negeria – vaikui širdį skaudės. 

Kartą ekoparduotuvėje akis užkliuvo už šaltalankių sulčių: „Geras, mam, kaip tikri apelsinai!“- geria paauglėjantis sūnus skiestas šaltalankių sultis ir laižosi. Nesu baisiai kūrybinga, bet dar vieną šaltalankių panaudojimo receptą sukūriau pati. Tas pats vargšas, praktiškai visų civilizacijos ir globalizacijos suteiktų maisto malonumų negaunanti mano sūnus alergiškas ir karvės pienui. O kaip padaryti tortą be sviesto, be pieno, grietinėlės? Kaip padaryti taip, kad ir gerai atrodytų, ir būtų vertas gimtadienio torto vardo? 

Taigi, šaltalankių sultys su medumi, praskiestos vandeniu, tampa vienu iš svarbiausių – geltonos saulės spalvos sluoksniu želė žiedu. O jei dar į jį įdedi saldžių prinokusių kriaušių gabaliukų... „Mmmm, kada dabar artimiausia šeimos šventė?“...

Internetas mirgėte marga apie šaltalankio turtus : vitamino C jie turį 10 kartų daugiau nei apelsinai, šaltalankių sėklų aliejų nuo seno visi žino kaip stebuklingai gydantį žaizdas, oranžine spalva užkoduotas karotinas – kaip morkose ir moliūguose – informacijos nors vežimu vežk.

Narpliojamos legendos, sakančios, kad neva šaltalankių gėris buvo pastebėtas, kai mirti palikti arkliai šaltalankių uogomis mito ir antrąją jaunystę apturėjo, iš to ir lotyniškas šaltalankių pavadinimas išverstas į mūsiškąją kalbą reiškia „Žvilgantis arklys“ – įdomu, kodėl pas ši uoga „šaltų lankų“ uogos pavadinimą įgijo? Gal dėl to, kad geriausia ją skinti po pirmųjų šalnų? 

Labiausiai visus norisi pakviesti ne skaityti, o imti už rankų vaikus ir pabirti savaitgalį į laukus šaltalankių uogų prasimanyti – juk mūsų rudens gėrybių krepšelis toks turtingas – spalvų, kvapų, formų ir skonių, kad tiesiog nepadoru šių turtų – Lietuvos gamtos dalijamų dovanų nepanaudoti.