Į Žemaitijos miškus paleisti apuokai ir lūšys

Įgyvendindami programą „Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimas nelaisvėje“ spalio mėnesį Šiaulių regiono aplinkos apsaugos pareigūnai į Žemaitijos miškus išleido dvi lūšis ir du didžiuosius apuokus.

Didysis apuokas – vienas rečiausių Lietuvos pelėdinių paukščių. Lietuvos Respublikos teritorijoje suskaičiuojama apie 10-20 perinčių apuokų porų. Šių paukščių negausu dėl rūšies specifikos - jie yra itin jautrūs trikdymui, todėl poravimosi ir perėjimo metu nepakenčia miško kirtimų, kitų miško darbų, pavasarinių grybautojų triukšmo. Grėsmę didiesiems apuokams kelia ir didelis plėšrūnų bei šernų skaičius. Dėl nedidėlės gausos ir spartaus nykimo Didysis apuokas nuo 1976-ųjų įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, be to, įtrauktas į Berno konvencijos II priedą, Paukščių direktyvos I priedą.

Lūšis – vienintelis katininių šeimos atstovas gyvenantis Lietuvos miškuose. Dabartinę populiaciją sudaro apie 30-40 žvėrelių. Šis plėšrūnas yra jautrus trikdymui, kai kertamas miškas, medžiojama, lankomasi ar poilsiaujama jo gyvenamosiose vietose.

Nemažą, bet sunkiai įvertinamą žalą daro brakonieriavimas, ypač kilpininkavimas. Lūšis Lietuvoje nemedžiojama nuo 1979 m. 2000 m. įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, bei įtraukta į Berno konvencijos III, Buveinių direktyvos II ir IV priedus.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekciją prašo visų neabejingų piliečių pamačius sužeistus ar į bėdą pakliuvusius gyvūnus, kuo skubiau informuoti Gyvosios gamtos apsaugos inspekciją tel. [phone].