Krekenavos regioniniame parke iečialapės kalpokės augavietę 2013 m. aptiko regioninio parko direkcijos vyr. ekologas Julius Auglys. Gana gausi žydinčių augalų populiacija išplitusi daugiau kaip 3 ha plote Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinyje. Čia esanti augalų bendrija formuojasi aukštesniojo lygmens aliuvinėje salpoje ir sudaro ištisą buveinių mozaiką: vyrauja aliuvinų bei šienaujamų mezofitų pievų kompleksas, paįvairintas stepinių pievų fragmentais. Iečialapės kalpokės sudaro keletą atskirų įvairaus dydžio (iki 0,1 ha) sąžalynų.

Dažniausiai jie telkiasi tarp senvagių bei protakų pakilumose vešinčiose stepinėse pievose. Visa teritorija užliejama tik epizodiškai, esant didesniam Nevėžio upės potvyniui. Vidurio Lietuvoje tai - pirmoji gana gausi ir gyvybinga šio augalo populiacija.
Iečialapė kalpokė/ J.Auglio nuotr.

Krekenavos regioniniame parke iečialapės kalpokės augavietė saugoma, ji yra kraštovaizdžio draustinyje ir patenka į Natura 2000 buveinių apsaugai svarbią teritoriją. Šiose pievose, kaip ir daugelyje kitų Nevėžio senslėnio vietų, ūkinė veikla (ekstensyvus gyvulių ganymas, šienavimas) buvo nutrūkusi prieš 15-20 metų. Per tą laiką nenaudojamos pievos gerokai pakito, jose suvešėjo ir išplito nepageidaujami žolynai, krūmai. Nepaisant to, iečialapės kalpokės čia ne tik sėkmingai išsilaikė, bet ir sugebėjo išlikti nepastebėtos net patyrusių botanikų, ne kartą žvalgiusių šias vietoves.

2010-2011 metais, įgyvendinant gamtotvarkos planą, šioje teritorijoje buvo vykdomi darbai, skirti pievų būklės pagerinimui: iškirsti aplinkoje plintantys menkaverčiai krūmynai, du kartus nušienauti žolynai. Pakartotinai žolė nušienauta bei pašalintos krūmų atžalos ir 2013 metais. Tai sudaro palankesnes sąlygas saugomoms pievų bendrijoms ir retiesiems augalams Nevėžio upės senslėnyje.