Skruzdėlių kolonijose egzistuoja griežta kastų sistema, visos skruzdėlės pasidalina pareigomis ir tiksliai jas atlieka. Jaunoms skruzdėlėms paprastai tenka slaugytojų darbas, jos turi rūpintis motinėle ir jaunikliais. Bėgant laikui šios skruzdėlės keičia profesiją: „karjeros“ viduryje ima rūpintis skruzdėlyno statyba, dar vėliau – maisto rinkimu.
Tyrimo metu kiekvienai skruzdėlei prie nugaros buvo pritvirtintos tam tikros emblemos, panašios į brūkšninius kodus, leidusios vaizdo kamerai sekti vabzdžių judesius kiekvienoje kolonijoje. Duomenų rinkimas tęsėsi 41 dieną, kamerai fiksuojant kiekvienos skruzdėlės judesius du kartus per sekundę. Tokiu būdu buvo surinkti duomenys apie daugiau nei 9 milijonus kolonijos narių tarpusavio sąveikos atvejų.
Pasak mokslininkų, gauti duomenys atskleidė, jog pastebima ryški socialinė atskirtis tarp vadovaujančiųjų ir skruzdžių-darbininkių. Kitomis kolonijos narėmis besirūpinančios skruzdėlės be barjerų sąveikauja su skruzdėlėmis, atsakingomis už maisto rinkimą, o už skruzdėlyno statybą atsakingos kolonijos narės – vienintelės, galinčios keliauti po visą kolonijos plotą ir sąveikauti su skirtingų grupių narėmis.
Tyrimui vadovavusios ekologės Danielle Mersch teigimu, skruzdėlių bendruomenės susiskirsčiusios į erdvines grupes, turinčias aiškiai apibrėžtą vietą kolonijoje, ir kruopščiai atlieka savo pareigas, kurios, bėgant laikui, keičiasi.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.