Ir bangų mūšos putų tiltai aplink Šilutę, plytinčios potvynio užlietuose slėniuose, ir magnolijų žiedais aplipę išlakių medžių šakos gatvėje – tai tik šiam miestui būdingi kraštovaizdžio elementai.
Rajono savivaldybė yra išleidusi daug reklaminių leidinių apie šį karštą ir visuose juose siūlo pasidomėti miesto dendrologine įžymybe, vietinės reikšmės gamtos paminklu – japoniškąja magnolija ir jos daigų platinimo istorija.
Neseniai Šilutės rajono savivaldybės vadovams - merei Daivai Žebelienei, administracijos direktoriui Raimundui Ambrozaičiui, seniūnui Raimondui Steponkui – magnolijų sodinukų augintoja Eugenija Juraškaitė-Murauskienė aprodė savo daigyną ir pažadėjo padovanoti miestui septynis jaunus medelius.
Tai būtų ne pirmoji šios moters dovana miestui. Per pastaruosius dešimtmečius keliolika jos išaugintų ir dovanotų magnolijų išaugo ir suvešėjo išlakiais medžiais įvairiose vietose. Viename jų po Šilutės ligoninės vaikų ligų skyriaus pastato langais peri ir rytais garsiai gieda paukščiai.
Šį kartą E. Juraškaitės-Murauskienės dovanotomis magnolijomis ketinama papuošti Šilutės Atgimimo alėją.
Joje, pasak merės D. Žebelienės, trūksta gyvumo ir žaismės. Magnolijų, reprezentuojančių pamario kraštą, skverelis būtų skirtas Šilutės olimpiečiams pagerbti.
Planuojama prie kiekvieno iš sodinukų įsmeigti lentelę su pavarde sportininko, kuriam augalas dedikuotas.
Olimpiečių boksininko Evaldo Petrausko, disko metiko Romo Ubarto, bėgikės Laimutės Baikauskaitės, krepšininko Mindaugo Timinsko garbei pasodintos magnolijos simbolizuotų vietos valdžios, gyventojų bei daigų augintojos ir platintojos E. Murauskienės pagarbą sportininkams, kurie garsina savo kraštą laimėjimas varžybose.
Magnolijų istorija Šilutėje siekia 1933-34 metus. Du japoninių magnolijų medelius iš Austrijos tada parsivežė ir prie savo namo pasodino tuometinis miesto burmistras Martynas Redveikis.
Pokariu jo name buvo apgyvendinta inžinieriaus Liudviko ir jo žmonos gydytojos Janinos Juraškų šeima. Liudvikas išmoko iš sėklų išauginti magnolijų sodinukus, ir tūkstančiai jų buvo išplatinti Lietuvoje ir už jos ribų. Po jo mirties šį darbą tęsia jo dukra Eugenija.
Kai Šilutėje sužydi magnolijos, vietos žmonės sako - „pagaliau atsivėrė pavasarinės šilumos versmė“.
Šiemet ji vėlavo maždaug dešimtadienį, o ir dabar žvarba dėl vakarų krypčių vėjų dar kiaurai košia.
Bet potvynis slūgsta, žmonės purena lysves, dar plakant bangų mūšai pakiemiais, pievose karaliauja tiršti laukinių žąsų pulkai, žemdirbiai į dirvą terpia bulvių sėklą ir tikisi derliaus.
