Vakarais kulminuos Liūto ir Vėžio žvaigždynai
Giedrais balandžio vakarais aukštokai pietuose, į vasaros Saulės vidudienio aukštį įkopęs, spindės išraiškingas Liūto žvaigždynas. Jam iš dešinės glausis blaususis Vėžio žvaigždynas, o dešiniau nuo pastarojo švytės Dvyniai su išsiskiriančiomis Polukso ir Kastoro žvaigždėmis. Nuo Dvynių žemyn link vakarų horizonto, abipus Paukščių tako, mirgės iš pavasarinio dangaus besitraukiantys ryškiausi žiemos žvaigždynai: Mažasis ir Didysis šuo su ryškiaisiais Sirijumi ir Prokionu, Šienpjoviai, Jautis su tarpuragėje spindinčia ryškiąja Jupiterio planeta. Mėnesio pabaigoje šie žvaigždynai jau skendės Saulės spinduliuose ir vėl sugrįš tik vasarai baigiantis.
Virš rytų horizonto žvilgsnį trauks ryškusis Artūras ir Jaučiaganis su ryškiuoju Arktūru. Pietryčiuose iš už horizonto miglų vaduosis ryškiausiai spindinti Mergelės žvaigždyno žvaigždė – Spika. Šiaurės rytuose žemai palei horizontą mirgės ryškiausia Lyros žvaigždyno žvaigždė – Vega.
Neįprastoje padėtyje matysime Didžiuosius Grįžulo ratus – jie puikuosis tiesiai virš galvos – zenite.
Sietynas prišauks pirmąją žalumą
Nuo šiol Sietyną vakarais matysime vis žemiau ir žemiau, kol galų gale apie Jurgines (balandžio 23 d.) jis, paskutinį kartą pasirodęs, pasislėps Saulės spinduliuose iki pat vidurvasario. Toks žvaigždės arba žvaigždžių grupės pradingimas vakaro Saulės spinduliuose vadinamas heliakine laida.
Rudens ir žiemos simbolio – Sietyno heliakinė laida nuo seno buvo laikoma tikrojo pavasario pradžios ženklu. Mūsų kaimo ūkininkai sulaukę šio reginio sakydavo: „Sietas prapuola – gegutė pradeda kukuoti“, „Sietynas žaroj, kumelė vagoj“. Tuomet pirmą kartą į ganyklas išgindavo gyvulius, pradėdavo arti dirvą, ruošdavosi pavasario sėjai.
Saturnas atsidurs arčiausiai Žemės
Saturnas balandžio pradžioje tekės apie 22 val., šiek tiek žemiau ir kairiau ryškiausios Mergelės žvaigždės Spikos, o apie 3 val. nakties (mėnesio pabaigoje jau apie 2 val.) jis kulminuos. Balandžio 28 d. Saturnas atsidurs opozicijoje, tai yra priešingoje pusėje nuo Žemės nei Saulė, bus matomas beveik visą naktį ir didžiausio kampinio dydžio, nes skries arčiausiai Žemės. Tuomet, pasitelkus nedidelį teleskopą, bus pats geriausias laikas stebėti įspūdingus Saturno žiedus.
Žiūrint ir pro nedidelį teleskopą labiausiai akį džiugins Saturno žiedai, kurių skersmuo daugiau nei dvigubai didesnis už pačios planetos skersmenį. Saturno diskas atrodys pastebimai suplotas, o jo paviršiuje, esant geroms oro sąlygoms, bus galima įžiūrėti vieną kitą debesų juostą. Iš Saturno palydovų mėgėjiškais teleskopais lengviausiai atrandamas didžiausias iš jų – Titanas. Jau per 10 cm skersmens teleskopus galima bandyti susirasti iš gausios Saturno palydovų šeimynos dar 3 ryškesnius: Rėją, Tetiją ir Dionę.
Įvyks „mikroskopinis“ Mėnulio užtemimas
Balandžio 24 d. artipilnis Mėnulis Mergelės žvaigždyne praslinks visai arti Spikos žvaigždės, o 25 d., pilnačiai atsidūrus per kelis laipsnius nuo Saturno, įvyks dalinis Mėnulio užtemimas. Šis užtemimas bus matomas Europoje, Afrikoje ir pietryčių Azijoje bei Australijoje.
Deja, Lietuvoje nieko įspūdingo nepamatysime – ne į Žemės šešėlį paklius tik „mikroskopinė“ Mėnulio disko dalis (apie pusantro procento), todėl plika akimi Mėnulio spindesio sumažėjimo nė nepastebėsime. Tik su teleskopu 23:07 val. bus galima matyti padūmavusį Mėnulio kraštelį.
Vis dar bus matoma PanSTARRS kometa
Tarp šio mėnesio žvaigždžių vis dar galima bus susirasti kometą C/2011 L4 PANSTARRS, kuri kovo mėnesį buvo ryškesnė nei prognozuota – pasiekė beveik nulinį ryškį.
Dabar, toldama nuo Saulės, kometa kasdie blausėja. Ir balandžio mėnesio pradžioje, spindėjusi kaip 4 ryškio šviesulys, į mėnesio pabaigą ši kometa atsidurs ties matymo plika akimi riba – 6-uoju ryškiu. PanSTARRS kometa kasdien sparčiai kils vis aukštyn žvaigždėtu skliautu. Balandyje ji visą parą jau nebenusileis už horizonto, tai reiškia, ją galima bus stebėti ne tik vakarais ar rytais, bet ir bet kuriuo nakties metu.
Balandžio 22 d. kometa atsidurs visai netoli Kasiopėjos Betos žvaigždės, vadinamos Kafo vardu.
Lyros žvaigždyne kryžiuosis meteorai
Nuo šių metų pradžios, nepasižymėjusį meteorų gausa, žvaigždėtą dangų balandžio 16-25 dienomis pagaliau pagyvins Lyridų meteorų srautas, taip vadinamas dėl to, jog pratęstos meteorų trajektorijos kryžiuojasi Lyros žvaigždyne.
Srauto maksimumo laukiama balandžio 22 d. Gaila tik, kad juos stebėti labai trukdys priešpilnio Mėnulio šviesa, dėl kurios, vietoje laukiamų 20 meteorų per valanda, geriausiu atveju tepavyks pamatyti perpus mažiau. Geriausia bus stebėti paryčiais, kuomet Mėnulis jau bus nusileidęs, o mes su Žeme atsisuksime tiesiai prieš meteorų srauto kryptį.
